G. Nausėda: sankcijų Rusijai pasekmės yra prieštaringos

Kol kas Europos Sąjungos (ES) taikomos sankcijos Rusijai nepasiekė norimų rezultatų, todėl Lietuva ragina Europos Komisiją (EK) įvertinti šių sankcijų politikos poveikį Rusijos ekonomikai, tarpinius šios politikos rezultatus ir atitinkamai koreguoti jų kursą, ketvirtadienį teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Gitanas Nausėda.<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 24, 2022, 2:16 PM, atnaujinta Nov 24, 2022, 2:33 PM

„Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, yra savotiška Holodomoro tąsa. Prieš 90 metų kitas diktatorius – Stalinas, stengėsi ištrinti Ukrainos tautą iš žemėlapio, sunaikinti ją ir morališkai, ir fiziškai. Dabar matome, kad kitas diktatorius stengiasi tai padaryti savo raketomis, naikindamas civilinę infrastruktūrą, ir versdamas niekuo dėtus žmones kentėti“, – kalbėjo G.Nausėda.

Prezidento teigimu, nuo pat invazijos pradžios buvo matoma, kad tai nėra tik karas, nukreiptas prieš Ukrainos kariuomenę.

„Tai karas sąmoningai, pabrėžiu, sąmoningai nukreiptas prieš Ukrainos gyventojus, siekiant juos įbauginti, demoralizuoti. Man atrodo, ko jau ko, bet šito kaip tik Rusijai ir nepavyksta padaryti – palaužti Ukrainos tautos dvasią. Jie šito nepadarys, jiems tai nepavyks“, – įsitikinęs šalies vadovas.

Tuo metu Vakarų valstybių užduotis, anot G.Nausėdos, yra ne tik padėti Ukrainai karine, politine ir ekonomine prasme, bet ir bausti agresorių.

„Kol kas ta mažų žingsnelių politika – kalbu apie sankcijų paketus – nepasiekė savo rezultatų. Kartais matome, kad, paradoksaliai, ta sankcijų politika turi ne mažesnės įtakos mūsų ekonomikoms, tuo metu Rusijos ekonomikai pasekmės yra prieštaringos.

Štai ir dabar, su (Rumunijos – aut.past.) prezidentu kalbėjome apie tai, kad „Gazprom“ finansiniai rezultatai toli gražu nėra blogi, nes, nepaisant to, kad jie pardavė gerokai mažiau dujų, jie sugebėjo uždirbti iš labai smarkaus dujų kainų kilimo.

Reiškia, kad mums reikia, ir mes tai raginame daryti Europos Komisiją, įvertinti mūsų sankcijų politikos poveikį, tarpinius tos politikos rezultatus ir koreguoti kursą.

Mūsų įsitikinimu, Lietuva visada buvo drąsiausių sankcijų pusėje. Ir dabar sakome, kad devintas sankcijų paketas ne tik turi būti kiek įmanoma greičiau patvirtinimas, bet jis tikrai turi būti esminis žingsnis į priekį, įtraukiant karinę industriją, įtraukiant į deswiftinimą likusius Rusijos bankus ir ypač „Rosatom“, kuris tiesiogiai dalyvauja šioje branduolinėje agresijoje prieš Ukrainą.

Nekalbant apie Konstitucinio teismo teisėjus ir visus kitus, kurie prisideda prie šio nusikalstamo režimo veiksmų Ukrainoje“, – kalbėjo G.Nausėda.

„Tikiuosi, kad mes sugebėsime tą žingsnį žengti ir rasime solidarumą tarp Europos Sąjungos valstybių“, – pridūrė jis.

Klausimai dėl rytinio NATO flango stiprinimo

Šalies vadovas G.Nausėda ketvirtadienį Vilniuje susitiko su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu – valstybių lyderiai aptarė saugumo klausimus, o Lietuvos prezidentas pranešė, kad Rumunijos naikintuvai kitąmet vėl vykdys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Lietuvos.

„Noriu padėkoti Rumunijai už ilgametį indėlį į Baltijos šalių saugumą. Rumunijos pajėgos nuo 2007-ųjų metų dalyvauja į NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Su prezidentu sutarėme, kad Rumunijos pilotai vėl grįš į Zoknius 2023 metais“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad aptarta ir naujų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai klausimas.

„Pasiūliau užbaigti rengti devintąjį sankcijų paketą, plėsti sankcionuojamųjų režimo pareigūnų sąrašą, įtraukti likusius bankus, „Rosatom“ ir kitas Rusijos įmones. Taip pat svarbu plėsti sankcijas ir Baltarusijai, kuri su Rusija dalyvauja šiame kare“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis sakė „labai teigiamai“ vertinantis dabartiniame geopolitiniame kontekste suaktyvėjusį Lietuvos ir Rumunijos bendradarbiavimą.

„Jau devynis mėnesius besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje rodo, kad jei V.Putino nesustabdysime Ukrainoje, nė viena šalis Europoje nebus iki galo saugi. Turime dar labiau susitelkti stiprinti savo gynybinius pajėgumus, taip pat – didinti paramą Ukrainai, taikyti kur kas griežtesnes sankcijas Rusijai. Tai yra tas vienintelis kelias, kuris veda link Ukrainos pergalės, o kartu – ir prie šio beprasmio karo pabaigos“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad Lietuva ir Rumunija turi dirbti kartu, kad rytinis NATO flangas „būtų sustiprintas iš visų pozicijų – oro, žemės, jūros“.

Kitų metų liepą Vilniuje įvyksiantis NATO viršūnių susitikimas, anot G. Nausėdos, yra „proga pasitvirtinti dar stipresnius gynybos planus mūsų regionui“. „Turime dėti visas pastangas, kad tai netaptų tik deklaracija, kad tai būtų įgyvendinta“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.