Policija šiuo metu tiria naują žiaurų vaiko poelgį, kai šis ant laiptų sumušė sėdintį berniuką, galimai šis įvykis nutiko mokykloje. Vaizdo įraše matoma, kad smurtautojas ateina prie moksleivio ir be jokios priežasties pradeda jį talžyti, o vėliau palieka gulėti ant laiptų.
Savo ruožtu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pažymi, kad šiuo metu teikiama pagalba nuo berniuko nukentėjusioms šeimoms, bendraujama ir su paties smurtautojo tėvais.
Į mokyklą jis iki mokslo metų pabaigos grįžti neturėtų.
Į policiją kreipėsi mama
Portalas lrytas.lt neseniai jau rašė apie Ukmergėje siautėjantį berniuką – paplitusiame vaizdo įraše buvo matyti, kaip jis su panašaus amžiaus pagalbininku žiauriai sumuša kitą vaiką, kaip vėliau paaiškėjo – 13 metų moksleivį.
Liudininkai tą kartą teigė, kad apie mažojo smurtautojo veiksmus kiti vaikai niekam nepasakoja, nes bijo susidorojimo. Taip pat pažymima, kad 10-metis ukmergiškis yra puikiai visiems žinomas, nes jo baiminasi didelė dalis vaikų – esą smurtautojas nuolat prie visų kabinėjasi, grasina peiliu.
Dabar redakciją pasiekė dar vienas vaizdo įrašas, kuriame tas pats 10-metis žiauriai muša jau kitą vaiką. Portalo lrytas.lt skaitytoja teigė, jog tai – ne vienintelė berniuko smurto forma, nes jis jau nusitaikė net į mokytojus.
„Tik praėjo muštynės, ir vėl tas pats po savaitės. O ir buvo smurtaujama prieš pačią mokytoją – metė šakutę, pataikė mokytojai į gerklę. Vaiko vardas ir pavardė žinoma visoje Ukmergėje... Nieko niekas negali padaryti“, – skundėsi Ukmergėje gyvenanti moteris.
Į pareigūnus dėl naujo, šiomis dienomis nutikusio incidento kreipėsi paties nukentėjusio vaiko mama.
Kaip portalui lrytas.lt pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja, kovo 22 dieną, apie 9:30 val., į Ukmergės rajono policijos komisariatą kreipėsi moteris (gim. 1981 m.). Ji teigė, kad gavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip buvo mušamas jos sūnus, gimęs 2012 metais.
Pasak policijos atstovės, šiuo metu pareigūnai renka medžiagą pagal LR BK 140 str. 3 d. Daugiau jokių duomenų policija nepateikia.
Portalui lrytas.lt pavyko sužinoti, kad berniukas mokosi Ukmergės Senamiesčio progimnazijoje. Šios mokyklos vadovė Nina Lilia Galickė pabrėžė, kad vaikas šiuo metu ugdomas namuose, o kas jo laukia toliau, turės nuspręsti rajono Vaiko gerovės komisija.
„Šiuo metu vyksta tyrimas ir aš negaliu plačiai visko komentuoti. Galiu tik pasakyti, kad mokykloje teikiama pagalba tiems vaikams, kurie turi tam tikrų elgesio problemų – vyksta psichologų konsultacijos ir pokalbiai.
Tikrai buvo problemų, ne vieną kartą jas sprendėme. Mes išnaudojome savo galimybes, kreipėmės į rajono Vaiko gerovės komisiją, tai ir rajono gerovės komisijai jis yra gerai žinomas. Šiuo metu visi labai sunerimę, kalbamės ir su klasės vaikais, ir su tėvais, buvo susirinkimas, o šiuo metu tas vaikas tiesiog yra ugdomas namuose.
Iki mokslo metų pabaigos tikrai negrįš, o toliau jo likimą spręs rajono Vaiko gerovės komisija“, – paaiškino N.L.Galickė.
Vaiko teisių gynėjai problemą bando spręsti
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė patikino, jog tarnyba apie smurtaujančio vaiko elgesį jau sulaukė ne vieno pranešimo, į visus juos reaguoja.
Pasak specialistės, tarnybos atstovai susitiko ir su smurtaujančio berniuko tėvais.
„Vos tik gavus pirminę informaciją, buvo nedelsiant sureaguota ir pradėta vertinti situacija – išklausėme įvykyje dalyvavusių vaikų nuomones, pasikalbėjome su jų tėvais, inicijavome šeimoms reikiamą pagalbą.
Sužinojus apie pasikartojančius smurtinius įvykius, vaiko teisių gynėjai toliau ieško sprendimų, kaip spręsti situaciją – trečiadienį buvo susitikta su smurtavusio vaiko tėvais, kartu aptartos vaiko teisių gynėjų siūlomos pagalbos priemonės, kurios galėtų atnešti pozityvių rezultatų tiek vaiko elgsenai, tiek pokyčiams šeimoje.
Dėl minėtų situacijų buvo surengtas tarpžinybinis pasitarimas, kurio metu vaiko teisių gynėjai, kartu su kitais specialistais, dirbančiais vaiko gerovės srityje, dalinosi įžvalgomis ir pasiūlymais, siekiant rasti geriausius sprendimus dėl tolimesnės kompleksinės ir tikslingos pagalbos vaikui bei šeimai“, – komentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
Pasak L.Baranauskienės, kai tarnyba nustato smurtą tarp vaikų, dažniausiai būna reikalinga kompleksinė pagalba vaikui ar visai šeimai. Tam pasitelkiami socialines paslaugas teikiantys savivaldybių specialistai, o esant poreikiui – vaiko teisių gynėjų mobilioji komanda.
Ji esą teikia skubią pagalbą krizę išgyvenančiai šeimai jos gyvenamojoje vietoje, taip pat motyvuoja šeimą spręsti neretai užsisenėjusias problemas arba nukreipia pagalbos į kitus specialistus.
Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, jog pagalba dažniausiai būna reikalinga ne tik nukentėjusiam, bet ir smurtautojui.
„Aiškindamiesi smurto atvejus ir ieškodami priežasčių, kodėl vaikas ėmėsi smurto prieš kitus vaikus, dažniausiai sužinome, kad netinkamai besielgiantis vaikas pats iš suaugusiųjų matė problemų sprendimo jėga pavyzdį, pats patyrė smurtą, nepriežiūrą ir pan.
Mes visada skatiname matyti netinkamo vaiko elgesio priežastis. Ne bausti vaiką, bet suprasti, kodėl jis taip elgiasi. Tad visais atvejais, kai kalbame apie netinkamą vaikų elgesį, kartu ir smurtą tarp jų, pirmiausia reikia klausti, ką šis vaikas patyrė, kokį pavyzdį matė gyvenime, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai, kiek ta pagalba buvo efektyvi ir ar ją priėmė.
Siekiant išvengti panašių situacijų, labai svarbu savo vaikus mokyti kalbėti apie įvairias patirtis – tiek patiriamą jų pačių, tiek pastebėtą bet kurioje aplinkoje.
Vaikams svarbu pasakyti, kad vaiko teisių gynėjai ir kiti vaikų saugumu besirūpinantys žmonės yra pasiruošę išklausyti, suprasti, ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam, o šeimai padėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis“, – dėstė L.Baranauskienė.
Pasak specialistės, skirtingo amžiaus vaikai tarpusavio konfliktus sprendžia ne vienodai: mažesnieji susipykę skuba pasiguosti tėvams, suaugusiems, o paaugliai nesutarimus linkę spręsti patys.
„Svarbu suprasti, kad paauglių konfliktai dažnai kyla dėl bendravimo, klausymo įgūdžių stokos, įžeistų jausmų, negebėjimo teisingai išreikšti savo norų ir požiūrio, tarpusavio konkurencijos. Pasitaiko, kad ir maži nesutarimai į rimtesnius konfliktus išauga dėl netinkamai pasirinkto konflikto sprendimo būdo.
Todėl turėtume mokyti vaikus suprasti, kad konflikto metu normalu abiem pusėms išsakyti savo nuomones, tikslus, lūkesčius, tačiau negalima žeminti, niekinti, nuvertinti kito žmogaus.
Nuoširdūs prevenciniai pokalbiai su vaikais šeimoje, artimųjų rate, mokykloje, kviečiant juos pasakyti savo nuomonę ir mokant pagarbiai išklausyti kito žmogaus, būtų rimtas žingsnis padedant jiems suprasti, kad nėra teisingų ir neteisingų nuomonių, yra tik skirtingi požiūriai“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
Bendraamžius talžo ne pirmą kartą
Prieš kiek daugiau nei savaitę redakciją pasiekusiame vaizdo įraše buvo matyti, kaip du nepilnamečiai į miškelį primenančią vietovę atsiveda bendraamžį ir pradeda jį talžyti.
Mušamas vaikas jų kelis kartus atsiprašė, tačiau egzekucija nebuvo stabdoma ir aukai nukritus, jis buvo talžomas toliau, o vėliau dar ir spardomas.
Berniuką mušė du nepilnamečiai, tačiau iš vaizdo įrašo susidarė įspūdis, kad vienas tik vykdo kito užmačias.
Pasak liudininko, berniukas prie vienos Ukmergės mokyklos nuolat kabinėjasi prie kitų vaikų, grasina jiems peiliu. O pasak bendraamžių, kitus vaikus gąsdinantis berniukas savo draugams gali būti net dosnus – parūpina cigarečių.
„Gal turi vyresnių draugų“, – svarstė ukmergiškis.
Kad toks incidentas iš tiesų įvyko, tą kartą patvirtino ir J.Samorokovskaja.
„Kovo 15 d. apie 13 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad grįžęs į namus vaikas papasakojo, kad jį nusiviliojo į pušyną pažįstami vaikai ir mušė kumščiais bei spardė kojomis. Šiuo metu pareigūnai tikslina įvykio aplinkybes“, – sakė ji.
Pirminiais duomenimis, sumuštam berniukui yra 13 metų.
