„Po 15 mėnesių besitęsiančio žiauraus Rusijos karo prieš Ukrainą ir po vienerių metų Madrido viršūnių susitikimo – saugumo padėtis rytų flange nepagerėjo. Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, o jos agresyvi laikysena reikalauja akivaizdžiai sustiprinti kolektyvinį atgrasymą ir gynybos pajėgumus“, – diskusijoje teigė G. Landsbergis.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Ukraina jau keturiolika metų laukė atsakymo iš NATO.
„Ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimas yra gyvybiškai svarbus, tačiau negalime to vadinti saugumo garantijomis. Vienintelės patikimos saugumo garantijos, galinčios atgrasyti Rusiją, yra narystė NATO ir 5-asis straipsnis. Jau laikas aiškiai pasakyti Ukrainai, kaip ir kada ji gali prisijungti prie Aljanso – miglotų pažadų dalijimo metas turėtų baigtis“, – susitikimo metu sakė G. Landsbergis.
Pasak URM, ministras pabrėžė, kad Švedijos narystė iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje taip pat būtų vienas iš sėkmės parametrų.
„Suomijos narystė NATO – istorinis pasiekimas mūsų bendram saugumui. Tikimės, kad Turkija ir Vengrija užbaigs Švedijos narystės ratifikavimo procesą ir Vilniuje surengsime 32 sąjungininkių viršūnių susitikimą“, – sakė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje.
Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.