Konservatorius antrina ministrei bei premjerei Ingridai Šimonytei, akcentuodamas, kad sprendimai dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo buvo priimti ne vieno asmens, bet daugelio parlamentarų – taip pat ir opozicijos narių.
„Opozicijos atstovų šokis aplink vidaus reikalų ministrę su reikalavimu personalinės atsakomybės yra ne tik keistas, bet ir ignoruojantis tuometinę situaciją. Sprendimai Seime buvo priimami ne tik jiems dalyvaujat, bet ir pritariant“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad neteisėtai sieną kirtusiems užsieniečiams masiškai plūstant į Lietuvos teritoriją, šalies institucijos negalėjo užtikrinti individualaus kiekvieno migranto situacijos vertinimo. Be to, pažymėjo jis, migrantų atstūmimo politika taikyta tik nepaprastosios padėties metu.
„Veržiantis per sieną tūkstančiams hibridinės atakos dalyvių buvo neįmanoma greitai, individualiai įvertinti kiekvieną nelegalų migrantą. Sulaikymo, kaip ir neįleidimo strategija buvo naudojama esant nepaprastajai padėčiai, staigiai priimant reikalingus įstatymus, kad būtų suvaldyta nepaprastoji situacija“, – dėstė Vyriausybės narys.
Be to, A. Anušauskas pabrėžė, kad hibridinės atakos laikotarpiu pasienyje buvo pasitelktos ir karių pajėgos, leidusios tinkamai pasirūpinti sienos apsauga.
Kariuomenė buvo pasitelkiama padėti atremti šią hibridinę ataką irgi teisėtai. Tai suteikė laiko sienos apsaugos įrengimui ir modernizavimui – pastatyta virš 500 km ilgio apsauginė tvora pasienyje, kuri tapo reikalingu fiziniu barjeru ir neleidžia laisvai patekti į mūsų valstybės teritoriją“, – tęsė jis.
Todėl, apibendrino ministras, Lietuva šiuo metu yra pasirengusi atremti iš Baltarusijos kylančias grėsmes gerokai efektyviau – o tai, pasak A. Anušausko, yra naudinga ne tik visuomenei, bet ir klausimus dėl A. Bilotaitės atsakomybės keliančioms opozicinėms politinėms jėgoms.
„Dabar esame labiau pasiruošę tokios hibridinės atakos atrėmimui, ir toks nacionalinio saugumo užtikrinimas yra reikalingas Lietuvos gyventojams, ne tik valdančiosioms, bet ir opozicinėms politinėms jėgoms. O įstatymą manau pataisysime“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.
Tokį sprendimą KT priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Skundą pateikęs prieglobsčio prašytojas nurodė esąs įsitikinęs, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be teisinių procedūrinių garantijų, kurios užtikrintų teisminę priežiūrą.
Įstatyme nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis ribojimų terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai.
Po KT išaiškinimo, Seimo opozicija ėmė diskutuoti, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė neturėtų prisiimti politinės atsakomybės dėl taikytos antikonstitucinės migrantų politikos. Visgi, pati ministrė pažymi, kad užsieniečių teisinės padėties įstatymas buvo keistas viso Seimo vardu, o šiuo metu jau suformuota darbo grupė, ruošianti sprendimus tolimesniam įstatyminės bazės tobulinimui.
