Dalis opozicijos neabejoja, kad tokiu būdu vis į naujus rezonansinius skandalus įsipinanti partija siekia paveikti VRK – pastaroji sausio pabaigoje pradėjo tyrimą dėl Remigijaus Žemaitaičio vedamos politinės jėgos finansų.
Tai, jog gali kilti politinio spaudimo regimybė, pripažįsta ir pati VRK pirmininkė L. Petronienė. Tiesa, ji tvirtina kol kas nesulaukusi jokio oficialaus „aušriečių“ kvietimo į frakcijos posėdį.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas viliasi, jog institucijos – o kartu ir VRK – „turi stuburą“. Vis tik, socialdemokratas pažymi, kad „aušriečiai“ šioje situacijoje neturėtų išnaudoti savo galios pozicijų.
K. Žukauskas prieš R. Puchovičių: apie „juodus pinigus“, sukčius ir „meilę“ „Nemuno aušrai“
VRK pirmininkė kvietimo dar nesulaukė
Sužinojus, jog VRK tiria „aušriečių“ finansus, naujienų agentūrai ELTA partijos vicepirmininkas Robertas Puchovičius teigė, kad frakcija kviesis L. Petronienę pokalbiui.
„Ar VRK dirba, jog tikrintų visas partijas, ar ji konstatuoja, kad reikia tikrinti tik „Nemuno aušrą“? Turėsime klausimų poniai pirmininkei“, – teigė R. Puchovičius.
Susiję straipsniai
„Tie tyrimai vyksta be pagrindo ir mes jau nespėjame žiūrėti, kas ką sugalvoja“, – akcentavo jis.
Kalbėdama portalui Lrytas, VRK pirmininkė L. Petronienė nurodė, kad kvietimo pasikalbėti su „Nemuno aušros“ atstovais dar nesulaukė.
Ji pabrėžė, kad Rinkimų kodekse yra įtvirtintas rinkimų komisijų nepriklausomumo principas. Tai reiškia, kad komisijoms ar jų nariams negali būti daromas joks – nei politinis, nei psichologinis, nei socialinis ar ekonominis spaudimas bei neteisėtas poveikis.
Jeigu toks spaudimas būtų daromas VRK, pasak L. Petronienės, institucija apie tai „turėtų informuoti Seimo pirmininką ir žiniasklaidą“.
Vis tik, ar „aušriečių“ planai išsikviesti VRK pirmininkę pasiaiškinti jau gali būti vertinami kaip politinis spaudimas? L. Petronienė svarsto, jog galbūt R. Puchovičiaus pasisakymas tebuvo vienkartinis pareiškimas. Tačiau, anot jos, tai nėra įprasta.
„Iš tiesų, tai tikrai nėra įprasta praktika“, – pripažino ji.
„Regimybę, kad gali būti daromas poveikis, toks kvietimas galėtų turėti“, – pridūrė VRK pirmininkė.
Opozicija įžvelgia politinį spaudimą
Opozicijoje dirbantys liberalai kritiškai sureagavo į „aušriečių“ planus į frakcijos posėdį išsikviesti VRK pirmininkę. Jie neabejoja, kad tai yra politinio spaudimo išraiška.
„Nevalia kviesti institucijos vadovės ir daryti jai spaudimo, kai ši institucija vykdo tyrimą kviečiančiosios organizacijos atžvilgiu. „Nemuno aušros“ nariams būdingas tardymo stilius, kai jie Seime kvotė LRT vadovę, tačiau šį kartą iškvietus VRK vadovę peržengta dar viena riba – jie akivaizdžiai nori paveikti jų atžvilgiu atliekamą partijos finansų tyrimą“, – išplatintame pranešime teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Nesvarbu, ar partijos finansus nagrinėja rinkimų organizatorius, ar ikiteisminio tyrimo įstaiga – politikai privalo laikytis atstumo ir nesikišti. Ir šiuo atveju diskrecija priklauso institucijoms, kad jos nepriklausomai nustatytų, kokiu būdu „Nemuno aušros“ nariai keliuose miestuose įvykdė nario mokėjimus lyg pagal grafiką už bendrą daugmaž 130 tūkst. eurų sumą“, – pažymėjo parlamentarė.
Ar politinį spaudimą mato ir Seimo pirmininkas?
Apie susiklosčiusią situaciją bei „aušriečių“ planus pasikalbėti su VRK pirmininke Lrytas pasiteiravo Seimo pirmininko Juozo Oleko. Jo teigimu, nėra galimybių parlamentarams uždrausti pasikviesti į frakcijos posėdį vieną ar kitą pareigūną. Tačiau, anot jo, būtų geriau, jeigu VRK tiriami „aušriečiai“ šioje situacijoje nesinaudotų galios pozicijomis.
„Šiaip būtų geriau, kad politikai nesinaudotų tomis savo pozicijomis. Bet mes neturime tokių mechanizmų arba iki šiol neturėjome, kada galima, kada negalima pasikviesti. Iš principo, frakcija gali pasikviesti (VRK pirmininkę – Lrytas)“, – portalui komentavo Seimo pirmininkas.
Klausiamas, ar tokie „Nemuno aušros“ ketinimai jam nepanašėja į politinį spaudimą, J. Olekas tiesiai neatsakė. Anot jo, visos tarnybos „turi turėti stuburą“.
„Man atrodo, kad kuo mažiau visokių neigiamų regimybių, tuo geriau“, – tepasakė jis, pasiteiravus, ar patartų „aušriečiams“ atsisakyti planų kviesti VRK pirmininkę į posėdį ir taip nesukurti net menkiausios regimybės apie galimą politinį spaudimą.
Mano, kad susitikimas su VRK turėtų vykti tik pasibaigus tyrimui
Tuo metu valdančiosios socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė iš pradžių nebuvo linkusi komentuoti, ar „aušriečių“ pareiškimai dėl L. Petronienės gali būti vertinami kaip potencialus spaudimas.
„Kiek teko matyti viešojoje erdvėje, tai VRK vadovės komentaras yra, kad ji nėra gavusi jokio kvietimo. Tai tokiais pasvarstymais viešojoje erdvėje, be autorystės... Tikrai tų pasvarstymų nenorėčiau vertinti“, – portalui Lrytas sakė ji.
Atkreipus dėmesį, jog apie ketinimus kviestis L. Petronienę į posėdį prakalbo „aušriečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas R. Puchovičius, O. Leiputė nurodė, kad kol kas tai yra tik pasvarstymai. Vis tik, galiausiai ji teigė mananti, kad tokie susitikimai frakcijoje turėtų vykti tik po to, kai VRK baigs sausį pradėtą tyrimą.
„Jeigu susidaro regimybė, kad gali būti daromas kažkoks (spaudimas – Lrytas), įtakojami sprendimai, tai, be abejo, būtų blogai. Seniūno pavaduotojo pasvarstymai kol kas yra pasvarstymai. Bet aš manau, kad VRK yra kompetentinga ir atliks tokius veiksmus, kokie jiems prideda“, – tęsė ji.
„Aš manau, kad pirmiausiai turi būti atliktas tyrimas ir kvietimai gali būti po to, kai bus išvados. Mano tokia nuomonė“, – apibendrino O. Leiputė.
Po K. Žukausko informacijos socialdemokratai laukia teisėsaugos žodžio
Kaip buvo skelbta, gavus atsakymus iš atitinkamų institucijų ir dalies „aušriečių“ partijos narių, sausį VRK pradėjo tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo. Jo metu bus vertinama medžiaga dėl partijos finansavimo, įskaitant rėmimą per trečiuosius asmenis.
Taip pat VRK nagrinės ir Generalinės prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo duomenis. Kaip žinia, vasario pradžioje prokurorai paskelbė nutraukę tyrimą dėl „aušriečių“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.
„Tokio dydžio piniginė suma nesusidarė nei imant atskiras abejones kėlusias finansines operacijas, nei sudedant visas galinčias būti laikomomis neteisėtomis, finansuojant partiją arba jos kampaniją“, – rašoma prokuroro priimtame nutarime dėl tyrimo nutraukimo.
Tiesa, „Nemuno aušros“ finansavimo temą nagrinėjo ir komunikacijos ekspertas Karolis Žukauskas. Šią savaitę jis paskelbė aptikęs schemą, kaip 2024 m. vasarą į Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos organizacijos biudžetą galėjo patekti didelės sumos pinigų. K. Žukauskas įtaria, jog tai – galimai „juodi pinigai“, apsimestinės aukos, kurių bendra suma siekia 130 tūkst. eurų. Jis svarsto, kad partijos nario mokestį mokėjusieji tai darė galimai ne iš savų lėšų.
VRK atstovė Indrė Ramavičienė naujienų agentūrai ELTA teigė, kad K. Žukausko informacija institucijai yra žinoma. Pats komunikacijos ekspertas žadėjo turimus duomenis perduoti atsakingoms institucijoms.
Dėl šios viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos Seimo socialdemokratų lyderiai ragina palaukti teisėsaugos institucijų išvadų.
„Mes turime turėti atsakymus. Mes turime tarnybas, finansuojame, skiriame lėšas ir dabar tarnybos nenustato, nustato Žukauskas – vienas, be finansavimo, be nieko. Tai aš manau, kad tarnybos turėtų iš tikrųjų duoti mums atsakymus, nes kaltinimai yra rimti. Ir jie turi būti arba patvirtinti, arba paneigti. Ir tada mes galėsime padaryti savo sprendimus“, – pažerdamas kritikos atsakingoms institucijoms kalbėjo Seimo pirmininkas J. Olekas.
„Jeigu yra informacija, kuri galėtų leisti suprasti, kad buvo daromi pažeidimai – ji privalo būti patikrinta. Ir tikiuosi, jeigu tai yra tik VRK kompetencija, tai VRK įvertins. Jeigu reikalingi kiti vertinimai – tai atitinkamos tarnybos tai padarys ir mes gausime sprendimą, kurį tada ir vertinsime“, – savo ruožtu komentavo „socdemų“ frakcijos seniūnė O. Leiputė.
Panašiai ketvirtadienį kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda, tvirtindamas, kad „aušriečiams“ metamus kaltinimus vertina labai rimtai. Anot jo, jeigu teisėsaugos institucijos patvirtins K. Žukausko skelbiamą informaciją, tai turės pasekmių ir koalicijai.
„Aš nebeįsivaizduoju – jeigu dar ir šitas klausimas būtų traktuojamas kaip vis dar papildomas lašas kantrybės taurėje – čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis. Ir šitą samtį supylus toje taurėje vandens yra sklidina. Man atrodo, tai yra daugiau nei akivaizdu“, – vaizdžiai kalbėjo prezidentas.