„Tas punktas yra Vyriausybės programoje. Tai nėra Ingos Ruginienės, M. Sinkevičiaus ar kažkokių vietos valdžios aktorių išsigalvojimas. Tai yra Vyriausybės įsipareigojimas turėti arba atstatyti diplomatinius santykius su Kinija iki to Europos Sąjungos (ES) lygio“, – penktadienį Eltai sakė politikas.
„Kartais girdžiu kritiką, kad ta Kinija yra visiškas tabu. Aš suprantu, kad oponentai bando pasakyti, kad reiktų nevykdyti Vyriausybės programos. Man, kaip politikui, tai nėra priimtina“, – akcentavo jis.
Tuo metu su Taivanu, M. Sinkevičiaus teigimu, pavesta kontaktuoti užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui.
Susiję straipsniai
„Užsienio reikalų ministerijai (URM) suformuotas uždavinys kalbėtis su Taivanu. Mano žinomis, konstatuojama, kad lūkesčiai, atidarius Taivano ofisą Lietuvoje, buvo didesni (…) – visuomenė buvo informuota apie lustų gamybą, apie milijardines investicijas. Matyt, tie lūkesčiai kol kas neišsipildė. Gal jie pakeliui, gal tie lūkesčiai dar išsipildys“, – sakė LSDP vadovas.
„Žinau, kad užsienio reikalų ministras (…) yra įpareigotas kalbėtis su Taivano puse“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Ketvirtadienį Prezidentūroje surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas Gitanas Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.