„Aš manau, kad komunikacijos ekspertas K. Žukauskas padarė savo tyrimą, iškėlė nemažai prielaidų arba nemažai klausimų. Į juos gali atsakyti arba pats R. Žemaitaitis ir jo partijos nariai, kurie finansavo rinkiminę kampaniją, arba kvalifikuotos tyrimų institucijos, įvertinusios, ar nebuvo pažeidimų“, – Eltai penktadienį teigė M. Sinkevičius.
„Esu linkęs palikti tą ir įvertinti – ar tai VRK (Vyriausiosios rinkimų komisijos – ELTA) kompetencija, ar tai yra mūsų teisėsaugos institucijos. Daug klausimų neatsakytų. Tą situaciją šiek tiek prašviesintų proaktyvus partijos narių, kurie aukojo, ar partijos lyderių paaiškinimas, kas ten buvo daroma“, – teigė jis.
Ketvirtadienį komentuodamas situaciją šalies vadovas Gitanas Nausėda sakė, kad minėtą informaciją turėtų vertinti atitinkamos tarnybos. Prezidento manymu, jeigu įtartina informacija pasitvirtins – pasekmės turėtų būti labai aiškios.
S. Skverneliui figūruojant korupcijos byloje analizuoja demokratų elgesį: veikia apgalvotai
„Aš nebeįsivaizduoju, jeigu dar ir šitas klausimas būtų traktuojamas kaip vis dar papildomas lašas kantrybės taurėje. Čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis. Ir jau šitą samtį supylus, toje taurėje vandens yra sklidina. Man atrodo, tai yra daugiau negu akivaizdu“, – sakė G. Nausėda.
Premjerė Inga Ruginienė anksčiau šią savaitę teigė nesusipažinusi su K. Žukausko paviešinta informacija. Kartu ji sakė, kad jei yra kažkokių papildomų duomenų dėl neskaidrumo, reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Susiję straipsniai
Savo ruožtu „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius vertindamas situaciją ir paskelbtą informaciją, K. Žukauską lygino su telefoniniais sukčiais ir svarstė, ar tokie veiksmai negalėtų būti užsakyti.
Atliko eksperimentą
Kaip skelbta, komunikacijos specialistas K. Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų.
Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai.
Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje.
Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.
Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais.
Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ar R. Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse.
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.
Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.
Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.
Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.
Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.
Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.