JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Lenkijoje bus dislokuota papildomai 5 tūkst. amerikiečių karių. Šis sprendimas siejamas su kitu D. Trumpo žingsniu – iš Vokietijos išvesti daugiau nei 4 tūkst. JAV karių.

Lietuva sveikina amerikiečių sprendimą stiprinti pajėgas Lenkijoje ir pabrėžia, kad didesnis JAV karių buvimas kaimyninėje šalyje reiškia didesnį saugumą ir Lietuvai.

Pats D. Trumpas savo sprendimą grindžia gerais santykiais su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu. Panašu, kad Lietuva taip pat siekia palaikyti kuo glaudesnius santykius su dabartine JAV administracija, tačiau kol kas tai nevirto didesniu amerikiečių kariniu buvimu mūsų šalyje.

Ar Lietuva daro viską, kad išlaikytų JAV karius Lietuvoje ar net padidintų jų skaičių? Kaip papildomos amerikiečių pajėgos Lenkijoje keičia viso rytinio NATO flango saugumo architektūrą?

[[ge:lrytas:lrytas:42535420]]

„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ apie tai diskutavo socialdemokratas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas ir konservatorius, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

– L. Kasčiūnai, įvertinkite, kaip amerikiečių karių dislokavimas Lenkijoje iš esmės pakeistų Lietuvos saugumo architektūrą.

[[ge:lrytas:lrytas:42540726]][[ge:lrytas:lrytas:42538062]][[ge:lrytas:lrytas:42536260]]

L. Kasčiūnas: Labai svarbios detalės, o jų kol kas nežinome. Matyt, D. Trumpas idėją paskelbė socialiniuose tinkluose, o dabar visas generalitetas, štabai ir planuotojai galvos, kaip tai įgyvendinti. Deja, tokia realybė – tokia šiandieninė JAV.

Todėl dar turime palaukti tikrų sprendimų, kad suprastume, kaip visa tai atrodys realybėje.

Bet kokiu atveju amerikiečių buvimas Europoje yra kritiškai svarbus. Tai – didžiulė atgrasymo jėga.

Esu pasakojęs vieną istoriją: prieš kokius trejus metus vieno Vokietijos generolo mes, politikai, paklausėme, kuri kariuomenė Europoje stipriausia? Jis nė nesudvejojęs atsakė: amerikiečių. Amerikiečiai, esantys Europoje, yra stipriausia jėga. Tiesa, dabar turbūt atsakymas būtų ukrainiečiai, bet tuo metu atsakymas buvo būtent toks.

Aišku, viskas yra dar giliau. Atgrasymas yra viena, o gynyba – kita.

Gynybiškai daug svarbiau, kad amerikiečiai lieka Europoje su savo strateginiais įgalintojais. Kylio institutas yra įvardijęs apie dešimt pozicijų, be kurių Europa negalėtų gintis.

[[ge:lrytas:lrytas:42553683]]

Pavyzdžiui, amerikiečių žvalgybos pajėgumai kelis kartus stipresni nei europiečių. Nelyginami antibalistinės oro gynybos sistemų skaičiai, amerikiečiai turi, o europiečiai – ne precizinio tolimojo smūgio galimybes. Ir yra daugybė kitų pozicijų, kurių Europa tiesiog neturi.

Jei strateginiai įgalintojai būtų atitraukti iš Europos, tai būtų problema. Kol kas apie tokį pasitraukimą nekalbama, ir tai yra pagrindinė gera žinia.

Bet ir tos pajėgos, kurios dabar juda rytinio flango link, yra labai stiprus atgrasymo faktorius. Tačiau amerikiečiai kartu sako: konvenciniai reguliarios kariuomenės pajėgumai pirmiausia turi būti pačios Europos planuose, o jie su strateginiais įgalintojais ir papildomomis pajėgomis rems Europą.

– R. Motuzai, atrodo, kad D. Trumpas savo pirminį pareiškimą socialiniuose tinkluose grindė būtent asmeniniais santykiais su K. Nawrockiu. Ką Lietuva turėtų daryti, kad ir mes sulauktume daugiau pozityvaus D. Trumpo dėmesio?

R. Motuzas: Lietuva – svarbi strateginė partnerė. Savo politiką grindžiame gerais santykiais. Kad ir pastarieji įvykiai: Lietuva buvo viena tų valstybių, kuri pareiškė pasirengimą dalyvauti užtikrinant Hormuzo sąsiaurio veiklą. Buvo parašyti laiškai D. Trumpui, taip pat – Karo departamentui. Kiek žinau, tai buvo priimta kaip stiprus ženklas, kad Lietuva sutinka dalyvauti minėtoje operacijoje.

[[ge:lrytas:lrytas:42553682]]

Lietuva parodė savo pritarimą, gerą valią ir JAV pasiuntė stiprų signalą.

Pastaraisiais metais sulaukiame nemažai delegacijų iš JAV. <...>

Manau, kad turime būti santūrūs, kalbėtis su JAV, parodyti, kad jų buvimas čia svarbus. Taip pat – kad svarbi parama Ukrainai ir visam rytų flangui, pafrontės valstybėms.

Tačiau, kaip ir buvo paminėta, Europa turi tvirtai stovėti ant savo kojų.

– L. Kasčiūnai, tarsi pripažįstama, kad buvo tam tikrų užklausų ar draugiško spaudimo dėl baltarusiškų trąšų. Dabar girdime, kad JAV bando paveikti ukrainiečius, o šie – ES.

Ar nematote, kad tai ir galėjo būti tam tikras sandoris? Galbūt tie gandai, jog Lenkija pradėjo siūlyti JAV panašų modelį, ir yra tas momentas, kuris leistų užsitikrinti didesnį amerikiečių pajėgų buvimą Lietuvoje?

L. Kasčiūnas: Daugiau nei metus niekas negali keistis dėl galiojančių europinių sankcijų.

Tai yra ekonominis interesas. Tačiau aš nematau sąsajų. Pokalbiai yra viena, bet nėra taip, kad būtų pasakyta: arba trąšų tranzitas, arba amerikiečių pajėgų buvimas Lietuvoje.

Čia daugiau galėtų pakomentuoti valdžios atstovai, tačiau esu tikras, kad tokios sąsajos nėra.

Mums reikia aiškiai suprasti, kad yra ir kitų sričių, kur galime ryškinti savo vietą didžiojoje JAV strategijoje.

Baziniai dalykai geri: daugiau nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas gynybai finansuoti Vašingtone užfiksuotas labai aiškiai.

Priimančiosios šalies įsipareigojimai amerikiečių karių buvimui čia taip pat vertinami. Mūsų įsigijimai iš JAV gynybos pramonės – aukštame lygyje.

Yra viena sritis, kurioje galime kabintis: Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kuri nėra ratifikavusi laisvosios prekybos sutarties tarp ES ir komunistinės Kubos.

Turint omenyje JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio poziciją, laisvų kubiečių, pabėgusių nuo Kubos lyderio Fidelio Castro režimo į Floridą (JAV), įtaką Respublikonų partijai ir pačiam D. Trumpui, tai gali būti niša, kur Lietuva galėtų turėti argumentų ir labai protingai išmintingai sužaisti savo žaidimą.

Problema galbūt ta, kad neturime vienos srities, kur būtume išskirtiniai, kaip, pavyzdžiui, Suomija, kuri JAV pasiūlė savo laivų statyklas, kad galėtų statytis ledlaužius ir taip stiprinti pozicijas Arktyje. Diplomatijai yra kur pasistengti.

– R. Motuzai, ką Lietuva galėtų pasiūlyti D. Trumpui?

[[ge:lrytas:lrytas:42553684]]

R. Motuzas: Lietuvos geopolitinė situacija labai jautri. Esu Baltijos šalių parlamentinių užsienio reikalų komitetų susitikime, kur visi klausia apie mūsų situaciją, apie Suvalkų koridorių. Visi supranta, kad mūsų geopolitinė padėtis labai sudėtinga. Manau, tai puikiai supranta ir JAV.

Iš tiesų suaktyvėjęs JAV domėjimasis baltarusiškų trąšų gabenimo galimybėmis. Buvę neoficialių klausimų: o kas būtų, jei tas trąšas pirktų amerikietiška įmonė. Tačiau nereikia apgaudinėti nei savęs, nei klausytojų. Jeigu žiūrėtume į Europos Komisijos reglamentą, svarbi trąšų kilmė.

Oficialiuose susitikimuose iš JAV pusės šis klausimas nebuvo keliamas.

Bet Lietuva nėra tokia didelė valstybė, kad galėtų JAV pasiūlyti kažkokį rimtesnį sandorį.

Kita vertus, mes iš tiesų turime labai daug kontaktų su JAV, perkame ginkluotę. Nors šiuo metu JAV dėmesys Ukrainai sumažėjęs, JAV žino, kad Lietuva daug dėmesio skiria Ukrainai – tiek humanitarine, tiek kitokia pagalba.

Manau, kad pats laikas parodys galimą sandorį. Tačiau manau, kad Lietuva visada yra labai svarbi JAV partnerė.

Kas žino, gal situacija dar pasikeis, tačiau šiame etape turbūt negalime priimti jokių sprendimų šiuo klausimu.

Lenkija taip pat yra ES narė, kuri dalyvavo priimant sankcijas ir jas patvirtino, todėl iki vasario 22 d. taip pat negali nieko daryti. <...>

Mes perkame ginkluotę, skiriame didelę BVP dalį gynybai – būtent to ir siekia D. Trumpas. Lietuva pagal šį rodiklį yra viena pirmaujančių NATO aljanse. Lygiai taip pat dėl Hormuzo operacijos sureagavome iš karto, kai tik JAV paprašė pagalbos.

Todėl galime gana aiškiai pasakyti, kad visa tai rodo, jog amerikiečių karių skaičius Lietuvoje neturėtų mažėti.

– Ar tai, ką darome, rodo, kad karių skaičius Lietuvoje nemažės?

L. Kasčiūnas: <...> Po šiandienos žinių, man atrodo, optimizmo, kad amerikiečiai lieka regione, padaugėjo.

Tačiau norint jų dar daugiau, reikia paprastų, kariškai svarbių dalykų – vietos treniruotis. Į Pabradės poligoną dar būtų galima papildomai priimti vieną ar du amerikiečių batalionus.

Bet šiame kontekste mūsų pagrindinis strateginis tikslas, sakyčiau, yra išlaikyti esamą amerikiečių buvimo Lietuvoje lygį. Jeigu pavyktų jį padidinti, tai būtų didžiulė sėkmė.

[[ge:lrytas:lrytas:42553649]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Po žinios apie JAV karius Lenkijoje – santūrūs vertinimai: „Turime palaukti tikrų sprendimų“