Nors socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius iki šiol tiesiai šviesiai neatsako, ar perims premjero pareigas iš Ingos Ruginienės, visi iki šiol jo išsakyti komentarai leidžia suprasti, kad Jonavos meras galiausiai pasiryžo atsakomybę už valdančiąją daugumą pilnai sutelkti į savo rankas.
Panašu, kad paprasčiausiai nuspręsta I. Ruginienės eliminavimo procedūrą atlikti kiek elegantiškiau, nei iš karto paskelbiant apie būsimus pokyčius, be to, pasilikta erdvė atsitraukti, jei dėl kažkokių priežasčių derybos nepavyktų. Daugiau papildomu paglostymu, o ne spaudimu M. Sinkevičiui tampa ir demokratų sąlyga geriau dirbti su juo, o ne dabartine premjere.
Didesne migla dabar tapo būsimi pokyčiai Ministrų kabinete. M. Sinkevičius greičiausiai norėtų atlikti didesnius perstumdymus, bet juos gali būti sunku paaiškinti bendruomenei, o ir pasirinkimo, kas norėtų šokti į pusiau nuvažiavusį ir gerokai apdaužytą traukinį, nėra tiek jau daug.
Valdžios pokeris: ar kris I. Ruginienės vyriausybė?
Pagrindiniai pretendentai nepasiekti galutinės stotelės – užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Dėl šių ministrų – daug nežinomybės. Kas tikrai akivaizdu, kad socialdemokratai jau seniai nori atsikratyti K. Budriu. Labiausiai juos erzina net ne išsiskiriančios pozicijos kai kuriais užsienio politikos klausimais, bet, jų manymu, ministro bandymas krautis politinį kapitalą „socdemų“ sąskaita prieš prezidento rinkimus.
K. Budrį toliau gina prezidentas Gitanas Nausėda. Jau kurį laiką užkulisiuose kalbama, kad socialdemokratai siūlo šalies vadovui kompromisą – nebesaugoti K. Budrio ir į Lietuvos diplomatijos vadovo kėdę pasodinti kitą savo patarėją Deividą Matulionį.
M. Sinkevičius pusiau rimtai, pusiau užsiimdamas politiniu trolinimu į užsienio reikalų ministrus ragina eiti demokratų lyderį Virginijų Sinkevičių. Šis aiškiai leido suprasti, kad europarlamentaro mandato atsisakyti nenori. Tiesa, pastarosiomis dienomis retoriką kiek švelnina ir tvirtina, kad viskas yra derybų objektas.
Susiję straipsniai
„Ne, tai nėra pagrindinis scenarijus. Vienas iš scenarijų. Sakyčiau, jis buvo labiau ne patrolinimas, kadangi V. Sinkevičius, apeliuodamas į mane, sako, kad M. Sinkevičius turėtų imtis atsakomybės, nes yra pirmininkas, tai kodėl sėdi kažkur Jonavoje. Tai jei mane ragini – ateik, dirbkime kartu. Tau gal patogu Briuselyje, man patogu Jonavoje.
Būtų idealu ir gražu, kad partijų lyderiai, gavę mandatą iš žmonių, gavę pasitikėjimą, visi dirba lygiomis sąlygomis, o ne per nuotolį, ne kažkaip patarimais iš Briuselio“, – tinklalaidėje „Politika“ pirmadienį kalbėjo M. Sinkevičius.
Neformalaus pasiūlymo sulaukė R. Duchnevičius
Stipriai susvyravusi ir V. Kondratovičiaus kėdė, nors jo vadovavimą ministerijai dauguma socialdemokratų vertina gana palankiai. Esą jis – puikus vadybininkas, kiek labiau pasitempti reikėtų su komunikacija. Tačiau didžiausia problema tapti gali duomenų vagystės skandalas.
Lrytas žiniomis, M. Sinkevičius naujuoju vidaus reikalų ministru norėtų matyti Vilniaus rajono merą, savo pirmąjį pavaduotoją Robertą Duchnevičių. Kad tokių pokalbių buvo, neslepia ir pats politikas. Jo kandidatūra į šią ministeriją buvo svarstyta dar 2024-aisiais, tačiau tuomet kliūtimi tapo neseniai sunkiai iškovotos mero pareigos.
„Tas klausimas buvo iškilęs dar po Seimo rinkimų, kai ieškojome pirminio ministro. Ne paslaptis, kad tos diskusijos buvo. Kadangi mano užimamos pareigos irgi yra atitinkamai svarbios, su dideliu pasitikėjimo mandatu, tuo metu tas klausimas buvo atmestas, nes buvo tik pusantrų metų po rinkimų.
Dabar, jeigu bus poreikis keičiant Vyriausybę keisti ir ministrus, arba derybose bus tas klausimas iškeltas, žiūrėsime. Manau, kad dabartinis ministras gerai eina savo pareigas, bet su partijos pirmininku buvome aptarę trumpai tą klausimą, ar būtų noras ir panašiai“, – Lrytas komentavo R. Duchnevičius.
Ar jis sulaukė konkretaus partijos pirmininko pasiūlymo?
„Nežinau, kaip tai pavadinti – ar pasiūlymu, ar pasikalbėjimu. Mes esame tiesiog pasikalbėję. Vis dėlto esu partijos pirmasis vicepirmininkas, išreiškęs paramą M. Sinkevičiui, ir mes dėliojame, kas būtų geriausia mūsų politinei šeimai ir struktūrai. Normalu, kad naujasis lyderis analizuoja visą lauką ir prisiima atsakomybę, svarsto skirtingas projekcijas“, – teigė Vilniaus rajono meras.
Pirmasis M. Sinkevičiaus pavaduotojas neslėpė, kad šiuo metu svarsto, kaip reikėtų pasielgti, nors tuo pačiu pabrėžia, jog dabartinis ministras gerai atlieka savo pareigas.
„Priklausys nuo situacijos. Aš visada sakiau, kad atsakomybės nevengiu, bet yra skirtingos situacijos. Mano užimamos pareigos yra gan atsakingos, esu tiesiogiai rinktas meras, Vilniaus rajone turime labai daug gyventojų, daug pradėtų gerų darbų ir tikrai būtų gaila šias pozicijas apleisti. Aišku, tai yra paskutiniai kadencijos metai, tai čia irgi yra rodiklis. Priklausys nuo to, ar kas nors keistųsi šitoje ministerijoje. Kol kas nesu girdėjęs, kad kažkas turėtų keistis. Tas variantas visada tikrai išlieka, svarstyti galima“, – aiškino R. Duchnevičius.
Ką keisti yra, bet nėra kuo?
Nežinomybė ir dėl K. Vaitiekūno. Įprastai finansų ministras laikomas dešiniąja premjero ranka, tad natūralu, kad M. Sinkevičius gali norėti atsivesti sau artimesnį žmogų. Kalbama, kad tarp šių dviejų politikų didelės meilės nėra, tačiau patys socialdemokratai kelia klausimą, kuo jį būtų galima pakeisti.
„Nežinau, kaip iki galo matytų pats pirmininkas, ir kaip, galų gale, galėtų kisti pats kabinetas. Kas liečia finansų ministrą, yra gerų darbų, bet yra ir atitinkamai tam tikrų pastabų kai kurių bičiulių tarpe. Čia gal mūsų partijos lyderis geriau atsakytų, ką jis apie tai mąsto“, – svarstė R. Duchnevičius.
„Kadangi finansų ministras yra kaip dešinioji premjero ranka, manau, Mindaugas tikrai pasisvers ir pasižiūrės, ar dabartinis finansų ministras gali būti jo dešiniąja ranka. Jeigu viskas tenkins, pozicija bus išlaikyta, o jeigu ne – manau, kad pasinaudos ta proga, jeigu nuspręstų būti premjeru“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė partijos vicepirmininkas Martynas Katelynas.
Neramiai turėtų jaustis ir kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, kurios vangumas, Lrytas žiniomis, jau kurį laiką netenkina dabartinės premjerės. Čia vėl iškyla ta pati dilema su kadrais. Ši ministerija skaičiuoja jau trečią ministrą.
Klausimų turėtų kilti socialinės apsaugos ir darbo ministrei Jūratei Zailskienei. Jei keičiasi premjerai, I. Ruginienė gali norėti sugrįžti į šios ministerijos vadovės kėdę. Tuomet ji buvo viena populiariausių ministrių. O savo buvusiai ministrei pirmininkei būtų sunku pasakyti ne.
Klaustukas ir dėl E. Grikšo?
Natūralu, kad atsisveikinus su „Nemuno aušra“, lėks Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų galvos. Jos kol kas projektuojamos demokratams. Šie jau turi ir kandidatus – Tomą Tomiliną ir Kęstutį Mažeiką. Taip pat svarstoma apie Energetikos ministeriją, į kurią norėtų žengti Lukas Savickas.
Socialdemokratų lyderiams užsimenant, kad demokratai Energetikos ministeriją galėtų paveldėti kartu su savo buvusiu ministru Žygimantu Vaičiūnu, šie pradeda gręžtis atgal į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, atkreipdami dėmesį, kad jos vadovui Edvinui Grikšui gali kilti kliūčių vėl pereiti prezidento egzaminą.
Jis buvo pirmasis, kuriam teko teisintis dėl Registrų centro duomenų vagystės, o tai jam sekėsi ne itin kokybiškai. Tačiau valstiečiai už savo ministrą stoja mūru.
„Manau, kad čia tikriausiai buvo derybų pradžiai palengvinti tam tikras pokštas. Demokratai tikrai turi platų ratą savo srities specialistų“, – paklaustas, kaip vertina siūlymą Energetikos ministeriją pasiimti su esamu ministru, Lrytas teigė L. Savickas.
G. Palucko Vyriausybėje būtent jis ėjo ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas. Gal demokratai svarstytų šią ministeriją atsiimti iš valstiečių? Į tai L. Savickas atsakė leisdamas suprasti, kad tokia galimybė demokratus tikrai tenkintų.
„Mes klausimus dėl asmenybių keliame tik tada, kai susitariame dėl turinio. Kalbant apie turinį, vienas iš esminių principų, kai kalbame apie Vyriausybės perkrovimą – kiek norima rasti galimybių nepernešti vis dar atvirų, kai kur, galima sakyti, skandalingų klausimų, juos perkeliant į naują Vyriausybės kadenciją.
Tai būtų puiki galimybė tam tikrus klausimus palikti buvusios Vyriausybės apimtyje ir nekalbėti naujosios Vyriausybės kontekste“, – sakė L. Savickas.