„Mano, kaip Lietuvos kariuomenės vado, vertinimu, šiuo metu kariuomenės poreikiams užtikrinti pakanka šaukiamojo amžiaus vyrų skaičiaus. Tuo labiau, kai reikšmingą dalį tarnybą pradedančių jaunuolių sudaro savanoriai“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Vaikšnoras.
Pasak kariuomenės vado, per pastaruosius metus buvo padidintos puskarininkių rengimo apimtys, o būtent jie sudaro didžiąją dalį šauktinius ruošiančių instruktorių. Taip pat, pridūrė R. Vaikšnoras, pradėti rezervo karininkų kursai Lietuvos karo akademijoje (LKA), praplėsti rengiamų karinių specialybių kursai – nuo dronų operatorių iki elektroninės kovos specialistų ar oro gynybos bei artilerijos įgulų. Be to, lygiagrečiai plečiama ir karinė infrastruktūra, kaupiami mokymui reikalingų priemonių rezervai, kuriamos papildomos tarnybos formos.
„Šių sprendimų rezultatas – galimybė kasmet parengti apie tūkstančiu karių daugiau nei anksčiau. Šiandien įvairiomis formomis parengiame beveik 6 tūkst. karių per metus“, – pabrėžė R. Vaikšnoras.
Susiję straipsniai
„Kartu matome, kad natūraliai artėjame prie ribos, kuri ir būtų realus visuotinio šaukimo mastas. Vienas svarbiausių iššūkių yra ne tik infrastruktūra ar instruktorių skaičius, bet ir šaukiamojo amžiaus jaunuolių sveikatos būklė. Pagal pastarųjų metų statistiką, dėl sveikatos priežasčių netinkamais tarnybai pripažįstama beveik pusė šaukiamųjų“, – akcentavo vadas.
Pasak R. Vaikšnoro, ieškoma sprendimų, kaip į valstybės gynybą reikėtų įtraukti daugiau motyvuotų piliečių.
„Vienas jų – galimybė savo noru atlikti tarnybą ir tiems asmenims, kurie neatitinka visų nustatytų sveikatos reikalavimų, tačiau gali kokybiškai vykdyti konkrečias užduotis. Tai ypač aktualu informacinių technologijų, inžinerijos, elektronikos, ryšių, kibernetinio saugumo ir kitų kariuomenei reikalingų sričių specialistams, kurių kompetencijos šiuolaikinėje kariuomenėje dažnai yra ne mažiau svarbios nei fizinis pasirengimas“, – tvirtina jis.
„Taip pat, diskutuodami apie visuotinį šaukimą, turime vertinti ne tik tai, kiek žmonių pašaukiame šiandien. Svarbiausia – kiek parengtų žmonių galime pastatyti į rikiuotę krizės ar karo atveju. Kario rengimas nesibaigia po 9 mėnesių tarnybos. Baigęs tarnybą karys tampa aktyviojo rezervo dalimi ir dar maždaug 15 metų periodiškai dalyvauja mokymuose bei pratybose. Vien šiais metais į aktyviojo rezervo mokymus planuojame pašaukti apie 4 tūkst. karių“, – priduria R. Vaikšnoras.
Tuo metu kalbėdamas apie merginų privalomą šaukimą į tarnybą, kariuomenės vadas pabrėžė, kad galimybė tarnauti moterims yra ir dabar.
„Svarbu pabrėžti, kad merginoms galimybės tarnauti Lietuvos kariuomenėje yra atviros jau dabar. Jos savo noru gali atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), dalyvauti rezervo karininkų rengime ar pasirinkti profesinę karo tarnybą (PKT)“, – pažymėjo R. Vaikšnoras.
Šiuo metu visuotinis šaukimas šalyje nėra įvestas.
Kaip skelbta, pernai vasarą prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog formuojant nacionalinę diviziją bus tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo. Tiesa, šalies vadovas pripažino, jog tam trūksta resursų. Vėliau jis taip pat tikino manantis, kad šiuo metu reikėtų kalbėti apie visuotinę karo tarnybą vaikinams.
ELTA primena, kad šiemet įsigaliojo nauja privalomosios pradinės karo tarnybos tvarka, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių. Pagal šią tvarką, atlikti karinę prievolę jaunuoliai kviečiami iš karto po mokyklos. Kitaip nei anksčiau, tarnybai bus šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, šaukimo amžius buvo 18–23 metai.