2016 metų referendumas jau pakirto du esminius finansinio sektoriaus bruožus – laisvą žmonių judėjimą tarp Jungtinės Karalystės ir ES bei tris dešimtmečius trukusį finansiniam sektoriui palankios politikos vykdymą.
Daug dėmesio yra skiriama bankininkams, prekybininkams, kurie bus priversti perkelti savo verslus iš Londono į kitas valstybes, kadangi negalės legaliai veikti Jungtinėje Karalystėje, tačiau realiausia grėsmė kils ne dėl išvykstančių, o dėl tų, kurie neatvyks.
„Miestui svarbu pritraukti geriausią darbo jėgą, tai yra pagrindinis mūsų iššūkis artimiausiems keliems metams“, – kalbėjo „TheCityUK“ vadovas Milesas Celicas.
Londone dirba tris kartus daugiau užsieniečių, nei likusioje Jungtinės Karalystės ekonomikos dalyje.
„Jeigu „Brexit“ susitarimas nepasiseks, miestas gali prarasti iki 15 procentų pajamų, o vyriausybė panašu, jog užsieniečiams ateityje ketina parodyti duris“, – kalbėjo viename Londono banke dirbantis prancūzas.
2016 metų kalboje Theresa May teigė: „jeigu manai, kad esi pasaulio pilietis, tai esi niekieno pilietis, nesupranti ką reiškia pilietybė“.
Premjerė „Brexit“ referendumą interpretuoja kaip nukreiptą prieš imigraciją.
Antroji kliūtis finansiniam sektoriui – pasikeitusi valdžios politika jų atžvilgiu. Valdančiųjų prioritetu tapo sunkiau besiverčiantys piliečiai, o ne Londono biuruose sėdintys finansininkai.
Jeremy Corbyno vadovaujami leiboristai taip pat turi siekių reformuoti finansinį sektorių.
Tiesa, dar anksti prognozuoti Londono finansinio centro griūtį. Šalyje daug profesionalių darbuotojų, bankų, akcijų biržų, miestas įsikūręs pusiaukelėje tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos.
Tačiau, net jei ir „Brexit“ pasibaigs sėkmingai – du svarbiausi finansinio sektoriaus bruožai gali greit pranykti.
Be užsienio talentų ir palankios vyriausybės politikos Londono laukia sunkūs laikai.
