Eksprezidentui buvo 67 metai.
Antradienį M. Mursi buvo palaidotas Kairo rytuose esančiame Nasro rajone. Kaip pranešė vienas iš buvusio prezidento advokatų, laidotuvėse dalyvavo velionio šeima, o malda už mirusįjį buvo sukalbėta ligoninėje, kur pirmadienį buvo konstatuota jo mirtis.
Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paragino atlikti nepriklausomą tyrimą dėl M. Mursi mirties aplinkybių. Valstybinė televizija pranešė, kad buvusiam prezidentui sustojo širdis.
M. Mursi, pirmasis prie šalies vairo stojęs civilis, per pakartotinį jo bylos dėl šnipinėjimo nagrinėjimą atrodė „žvalus“, sakė teismo ir saugumo šaltiniai. Šioje byloje eksprezidentas kaltintas bendradarbiavimu su užsienio valstybėmis ir kovotojų grupuotėmis.
„Teismas patenkino jo prašymą leisti penkias minutes pasisakyti... Jis narve nugriuvo ant žemės... Jis buvo nedelsiant nuvežtas į ligoninę. Per medicininę apžiūrą nustatyta, kad... nėra pulso ir kvėpavimo“, – informavo generalinė prokuratūra.
„Į ligoninę jis atvežtas jau miręs lygiai 16 val. 50 minučių. Ant kūno nebuvo pastebėta jokių naujų matomų sužalojimų“, – nurodė prokuratūra.
Vienas iš M. Mursi advokatų papasakojo, kaip sužinojo, kad eksprezidentą ištiko mirtis.
„Išgirdome garsų beldimą į narvo stiklą ir garsius šūksnius, kad M. Mursi mirė“, – naujienų agentūrai AFP sakė advokatas Osama El Helwas.
Kai M. Mursi 2013 metų liepą buvo nušalintas, tuometinis gynybos ministras, dabartinis Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi, pradėjo nuožmią kampaniją prieš buvusio valstybės vadovo šalininkus iš Musulmonų brolijos. Tūkstančiai žmonių buvo įkalinti, šimtams gresia mirties bausmės.
„Lėtai žudė“
Vienas šaltinis teisme sakė, kad M. Mursi nualpo per teismo proceso pertrauką.
Teismo pareigūnai „buvo ką tik baigę šnipinėjimo bylos posėdį, kai informavo teisėją, kad M. Mursi nualpo ir turi būti vežamas į ligoninę, kur vėliau mirė“, sakė šaltinis.
M. Mursi šeima pastarąjį kartą jį matė 2018 metų rugsėjį. Po mėnesio buvo suimtas jo sūnus Abdallah.
Kitas eksprezidento advokatas Abdel Moneimas Abdel Maksoudas paskutinis iš jo gynėjų komandos 2017 metų lapkritį matė M. Mursi.
Musulmonų brolijos politinis sparnas – Laisvės ir teisingumo partija – apkaltino Egipto valdžią, kad ji „iš anksto apgalvotais veiksmais lėtai žudė“ M. Mursi.
Jie „uždarė jį į vienutę... nedavė vaistų ir pasibaisėtinai maitino... jie neužtikrino jam pačių pagrindinių žmogaus teisių“, rašoma partijos išplatintame pareiškime.
„Amnesty International“ savo ruožtu paragino Egipto valdžią nedelsiant ištirti M. Mursi mirties aplinkybes.
„Egipto valdžia turi nedelsdama nurodyti atlikti nešališką, nuodugnų ir skaidrų tyrimą dėl M. Mursi mirties aplinkybių, taip pat jo kalinimo sąlygų ir medicininės priežiūros“, – nurodė organizacija.
Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas, buvęs vienas iš tvirčiausių M. Mursi sąjungininkų jam dirbant prezidento poste, pareiškė užuojautą dėl „kankinio“ buvusio valstybės vadovo mirties.
Palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ taip pat gyrė velionį už jo įtaką.
„Ankstyva mirtis“
Tarptautiniu mastu M. Mursi buvo sulaukęs tam tikro palaikymo, tačiau gimtinėje jo darbas prezidento poste vertintas itin prieštaringai.
Kai buvo paskelbta apie eksprezidento mirtį, Egipto televizijos kanalai karštligiškai puolė smerkti Musulmonų broliją – „teroristinę grupuotę“, kurios visi nariai yra „melagiai“.
Po 2011 metų sukilimo prezidentu išrinktas M. Mursi šias pareigas ėjo vos vienerius metus. Jis buvo nuverstas kariškių, kai milijonai žmonių išėjo į gatves reikalauti jo atsistatydinimo.
Iškart po to, kai buvo nuverstas, M. Mursi atsidūrė už grotų. Jam buvo iškeltos kelios bylos, viena jų – dėl šnipinėjimo Iranui, Katarui ir kovotojų grupuotėms, tokioms, kaip Gazos Ruožą kontroliuojantis judėjimas „Hamas“.
M. Mursi taip pat kaltintas planavęs teroristinius aktus.
2015 metų gegužę eksprezidentas buvo nuteistas myriop už savo vaidmenį organizuojant pabėgimus iš kalėjimų per 2011 metų sukilimą, kai buvo nuverstas jo pirmtakas, autoritariškas prezidentas Hosni Mubarakas.
Grupė Didžiosios Britanijos parlamentarų 2018 metų kovą įspėjo, kad M. Mursi kalinimo sąlygos neatitinka tarptautinių standartų ir gali prisidėti prie jo „ankstyvos mirties“. Virtinė kitų Musulmonų brolijos lyderių taip pat mirė būdami už grotų.
Po M. Mursi nušalinimo Egipte padaugėjo sprogdinimų ir išpuolių prieš saugumo pajėgas. Ypač neramu tapo šiauriniame Sinajaus pusiasalyje, viename iš „Islamo valstybės“ bastionų.
M. Mursi prezidentavimas smarkiai suskaldė Egipto visuomenę. Gilios ekonomikos krizės ištiktą šalį krėtė didžiulio masto opozicijos protestai, per kuriuos neretai prasiverždavo smurtas.
Penktadienį Egipte turi prasidėti Afrikos Tautų taurės futbolo turnyras. Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad užtikrinti saugumą turnyro metu bus pasiųsti tūkstančiai pareigūnų.
Iranas reiškia užuojautą
Iranas pareiškė užuojautą Egipto žmonėms dėl nušalinto šalies prezidento Mohammedo Mursi mirties.
„Gerbdama didžios ir drąsios Egipto tautos požiūrį, Irano Islamo Respublika reiškia užuojautą Egipto žmonėms, taip pat M. Mursi šeimai bei šalininkams“, – pareiškime nurodė šiitiškos respublikos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Abbasas Mousavi.
Pareiškime M. Mursi linkima „Dievo palaimos ir gailestingumo“.
Pirmasis demokratiškai išrinktas Egipto prezidentas 67 metų M. Mursi pirmadienį mirė nualpęs teismo salėje, per pakartotinį jo bylos dėl šnipinėjimo nagrinėjimą.
Iranas yra Gazos Ruožą kontroliuojančio palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ sąjungininkas. „Hamas“ priklauso M. Mursi Musulmonų brolijai, tačiau pastaraisiais metais ėmėsi žingsnių pagerinti santykius su dabartine Egipto vadovybe.
M. Mursi prezidentavimo metu tuometinis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas lankėsi Kaire. Tuo laikotarpiu santykiai tarp Irano ir Egipto buvo trumpam pagerėję.
