Po išpuolio Naujosios Zelandijos mečetėse gyventojai atidavė šimtus šaunamųjų ginklų

Dešimtys Naujosios Zelandijos gyventojų šeštadienį atidavė savo šaunamuosius ginklus dalyvaudami ginklų grąžinimo schemoje, kuria po Kraistčečo mečetėse įvykusių išpuolių siekiama šalyje sumažinti pusiau automatinių ginklų kiekį.

 Dešimtys Naujosios Zelandijos gyventojų šeštadienį atidavė savo šaunamuosius ginklus dalyvaudami ginklų grąžinimo schemoje, kuria po Kraistčečo mečetėse įvykusių išpuolių siekiama šalyje sumažinti pusiau automatinių ginklų kiekį.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Dešimtys Naujosios Zelandijos gyventojų šeštadienį atidavė savo šaunamuosius ginklus dalyvaudami ginklų grąžinimo schemoje, kuria po Kraistčečo mečetėse įvykusių išpuolių siekiama šalyje sumažinti pusiau automatinių ginklų kiekį.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 13, 2019, 12:55 PM

Pirmasis iš daugiau nei 250 ginklų surinkimų, planuojamų rengti visoje šalyje, įvyko Kraistčeče, kurio dviejose mečetėse mažiau nei prieš keturis mėnesius žuvo 51 musulmonas maldininkas.

Vyriausybė, palaikoma opozicinių partijų, nedelsdama priėmė pataisas Naujosios Zelandijos ginklų įstatymams sugriežtinti.

Policijos ministras Stuartas Nashas pareiškė, kad šių pakeitimų tikslas – „pašalinti iš apyvartos pavojingiausius ginklus“.

Stebint ginkluotiems policijos pareigūnams, 169 šaunamųjų ginklų savininkai atidavė 224 ginklus ir 217 jų dalių bei priedų. Tuomet ginklai buvo sunaikinti hidrauliniais presais.

Gyventojams buvo išmokėta daugiau nei 433 600 Naujosios Zelandijos dolerių (257 tūkst. eurų) kompensacijų.

Regiono policijos vadas Mike'as Johnsonas pareiškė, kad 903 ginklų savininkai Kenterberio regione, kuris apima Kraistčečą, užregistravo 1415 ketinamų atiduoti šaunamųjų ginklų.

„Policija pripažįsta, kad tai yra didelis pokytis įstatymus gerbiančioje šaunamųjų ginklų savininkų bendruomenėje, ir girdime tikrai teigiamų atsiliepimų iš žmonių, kurie šiandien atėjo ir įsitikino, kad procesas tinkamai veikia, – pareiškė M. Johnsonas. – Kenterberio šaunamųjų ginklų savininkų požiūris į šį procesą yra puikus.“

Ray Berardas, kuris persikėlė gyventi į Naująją Zelandiją prieš 25 metus, atidavė savo šautuvą. Vyras papasakojo žurnalistams, kad anksčiau tarnavo Kanados kariuomenėje ir priklausė Kanados šaudymo sporto komandai, bet mano, kad šiuolaikinėje visuomenėje nėra vietos kariškiems šaunamiesiems ginklams.

„Mano žmona dirba vieno iš ligoninės atstatymo projektų direktore, ir mes buvome ten išpuolio dieną, o kitą dieną stebėjome, kaip išvažiuoja 35 katafalkai“, – kalbėjo vyras.

Žmogus gali „padaryti daug žalos kitiems žmonėms... jei jo psichinė būklė yra bloga ir jis turi ginklą, pajėgų paleisti 100 šūvių per minutę,“ – pridūrė R. Berardas.

Leidimus turintys šaunamųjų ginklų savininkai turi per šešis mėnesius atiduoti ginklus, kurie pagal schemą dabar laikomi neteisėtais. Šiuo laikotarpiu jiems bus taikoma amnestija ir netaikoma baudžiamoji atsakomybė.

Pasibaigus amnestijai už uždraustų šaunamųjų ginklų laikymą gali būti baudžiama iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Įtariama, kad Australijoje gimęs Brentonas Tarrantas, kuris yra kaltinamas nušovęs 51 maldininką dviejose Kraistčerčo mečetėse, naudojosi penkiais šaunamaisiais ginklais, įskaitant du kariškus pusiau automatinius šautuvus.

Jis nepripažino savo kaltės dėl pateiktų kaltinimų terorizmu, taip pat dėl 51 žmogžudystės ir 40 pasikėsinimų nužudyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.