4,7 tūkst. kilometrų kelią Arkties jūromis įveikusi 144 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir 21 tūkst. tonų tonažo barža „Akademikas Lomonosovas“ Peveke iš dalies pakeis uždaromą Bilibino AE bei papildys Čiaunsko šilumos jėgainės pajėgumus.
Elektrinėje įrengti du 35 megavatų galios KLT-10S reaktoriai, kurie yra panašūs į naudojamus galinguose branduoliniuose ledlaužiuose. Murmanske reaktoriai buvo pakrauti kuru, įjungti ir išbandyti.
Rusijos federalinė technologijų, aplinkos apsaugos ir branduolinės priežiūros agentūra („Rostechnadzor“) birželį išdavė valstybės koncernui „Rosenergoatom“ licenciją eksploatuoti šią plūduriuojančią AE, kuri laikoma pirmąja tokia branduoline jėgaine pasaulyje.
Licencija išduota 10 metų laikotarpiui, projekto įgyvendinimui užsivėlinus apytikriai vieneriais metais.
Elektros, kurią gali pagaminti ši plūduriuojanti AE, gali pakakti 200 tūkst. gyventojų turinčiam miestui – kur kas didesniam negu Pevekas, šiauriausias miestas Rusijoje, kuriame gyvena vos 5 tūkst. žmonių. Ji taip pat gali aprūpinti vartotojus šiluma ir gėlinti vandenį. Įprastu darbo režimu du jos reaktoriai galės pagaminti iki 50 gigakalorijų šiluminės energijos per valandą.
Vis dėlto, šios AE gaminama elektra bus daugiausia naudojama naftos gavybos platformose, nes Rusija, siekdama išgauti daugiau naftos ir dujų, skverbiasi vis šiauriau į Arktį ir jai reikia elektros nutolusiose vietovėse.
Rusijos skelbti planai tokias mažos galios plūduriuojančias branduolines jėgaines eksportuoti sulaukė kai kurių arabų valstybių dėmesio, kurios jas mato pirmiausia kaip gėlo vandens gamintojas, tuo tarpu tarptautinė aplinkosaugos grupė „Greenpeace“ šį projektą yra pavadinusi „plūduriuojančio Černobylio“.
„Rosatom“ skelbė kurianti antros kartos reaktorių plūduriuojančioms AE, kuris bus mažesnis ir galingesnis už pirmtaką.
