Politologė: Lenkijos parlamento rinkimuose didelį vaidmenį atliko bažnyčia

Varšuvos universiteto Politikos mokslų instituto dėstytoja Renata Mieńkowska-Norkienė teigia, kad partijos „Teisė ir teisingumas“ (TTP) sėkmę antrą kartą užsitikrinant daugumą parlamente lėmė rinkimuose pasyvus likęs jaunimas, netinkamas opozicijai atstovavęs veidas ir bažnyčia, kuri, pasak R. Mieńkowskos-Norkienės, Lenkijoje dar vis atlieka stiprų didelį politinį vaidmenį. O pastaruosiuose parlamento rinkimuose, teigė ji, katalikų bendruomenė kvietė palaikyti būtent TTP.

 J.Kaczynskio vadovaujama partija rinkimus laimėjo didele balsų persvara. <br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
 J.Kaczynskio vadovaujama partija rinkimus laimėjo didele balsų persvara. <br> Zuma Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Paulina Levickytė

2019-10-14 15:19, atnaujinta 2019-10-14 15:29

„Katalikų bažnyčia TTP padėjo laimėti rinkimus. Katalikų bažnyčia Lenkijoje turi didžiulę įtaką. Nors bažnyčią jauni žmonės lanko mažiau, bet vis tiek, kalbant apie vyresnius žmones, jie tikrai išlieka aktyviausi. Tai labai stipriai lėmė PiS laimėjimą. Kunigai sakė už ką balsuoti, o balsuoti „už kitus“ yra nuodėmė.

Be to, katalikų bažnyčia labai stipriai palaikė požiūrį, kad opozicija puola lenkų tradicines vertybes. Lenkai dar nėra tokie pasaulietiški. Statistiniam lenkui arba lenkui iš mažo miestelio, kaimo siūlomi gėjų paradai ir t.t. Lenkija dar nespėjo prie to pribręsti, ypač mažesnėse vietovėse. Tai labai stipriai laikomasi tų tradicinių vertybių, o jas labai palaiko, žinoma, dabartinė valdžia. Bažnyčia kol kas dar labai stipriai asocijuojama su politika“, – teigė R. Mieńkowska-Norkienė.

Anot mokslininkės, PiS šalį valdė ne krizės laikotarpiu, bet Lenkijos ekonominio pakilimo metais. Todėl, pasak R. Mieńkowskos-Norkienės, jiems pavyko įgyvendinti savo rinkimų pažadus, kurie turėjo trumpalaikį poveikį visuomenei.

„TTP pažadai buvo labai paprasti – duoti kiekvienam kažką pagal taisyklę, kuri šiaip iš esmės buvo neteisinga. Kuomet kalbame apie 500 + 100 su viršum (zlotų. – ELTA) kiekvienam vaikui, tai turėjo padidinti demografinį augimą, tai šito tikslo jie tikrai nepasiekė. Bet iš tiesų davė lenkams pinigų į kišenę. Žinoma, tokia strategija visuomet apsimoka, nes jei buvo toks pažadas ir tą pavyko įgyvendinti, tai tokia partija įgyja tam tikrą pasitikėjimą“, – teigė ji.

Mokslininkė primena, kad būtent TTP partija visą savo kadenciją žadino patriotiškus jausmus visuomenei, kurie laikui bėgant tapo ir nacionalistiniai.

„TTP labai stengėsi pažadinti patriotiškus jausmus. Tai, ką labai puikiai padarė ir Vengrijoje Viktoras Orbanas. Šiam net nereikėjo duoti pinigų patiems skurdžiausiems, jam užteko pagąsdinti įvairiais imigrantais, įpiršti įsitikinimą, kad vengrai yra kažkuo ypatingi.

Dabar įsivaizduokit, kad Lenkijos valdžia ir davė pinigų, ir dar tą patriotiškumo jausmą bando įteigti paprastam gyventojui. Gyventojas didžiuojasi vien tuo, kad yra gimęs Lenkijoje. Toks patriotiškumas labai nacionalistinis, bet tuo pačiu pasaulyje taip pat kalbama apie daugybę iššūkių, kaip globalinis atšilimas, klimato kaita ir t.t, kas galėjo pagrįsti tas kalbas. (...) Todėl lenkai paprasčiausiai nebenori su Vakarais tapatintis. Tai jie ieško kažkokių kitokių tapatybių, tokia kaip patriotizmas, kad žmogus nėra labai turtingas, bet didžiuojasi savo valstybe“ , – teigė R. Mieńkowska-Norkienė.

Pasak politologės, TTP įtakos sferoje šiuose rinkimuose buvo ir nacionalinis transliuotojas, kuriam, skirtingai nei Lietuvoje, daroma valdančiųjų įtaka.

„Antras dalykas, mūsų dabartinė valdžia realiai valdo visas svarbiausias institucijas ir tai lėmė TTP tolesnę valdžią. Visų pirma – tai nacionalinė televizija. Be jokios abejonės, tai priklauso mūsų dabartinei valdžiai ir tai labai stipriai paveikė mūsų rinkimų rezultatus, nes ten yra propaganda.

Ji yra gana buka, bet ji dažniausiai veikia, nes daugumoje mažų miestelių, kaimų tai yra vienintelis (informacijos. – ELTA) šaltinis. Pagal tyrimo rezultatus, televizija yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių. Ten žmonės neseka tviterio ir feisbuko. Taip kad Varšuva ar didesni miestai tikrai neatspindi viso to, kas vyksta Lenkijos visuomenėje“, – pabrėžė politikos ekspertė.

Mokslininkė atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad jaunimas šiuose rinkimuose vėl išliko pasyvus.

„Daugumoje atvejų jaunimas lieka namuose, jis visiškai nesidomi politika. O tas jaunimas, kuris domisi, balsuoja už egzotiškas partijas, tokias kaip partija „Konfederacija“, kuriose yra labai radikalūs dešinieji, nacionalistai, antieuropietiški. Tikrai egzotiški. Tyrimai parodė, kad lenkų jaunimas balsuoja radikaliai ir kad nėra ko tikėtis, kad jaunimas balsuos pagal pagrindines linijas. Taip pat yra skirtumas, kaip balsuoja moterys ir vyrai, miestai ir kaimai. Kaimai ir miesteliai daugiau balsuoja už tas egzotiškas partijas bei TTP, nes partija jiems kažką davė“, – teigė R. Mieńkowska-Norkienė.

Taip pat lemiamą įtaką TTP išsiveržti rinkimuose davė silpnas opozicijos pasirodymas.

„Opozicija pasirodė labai silpnai. Nėra joje ugnies, kuri padėtų laimėti. Buvo šaltas apskaičiavimas, o tikrai nebuvo minties, kad būtina laimėti. Mano nuomone, tam koją pakišo ir didžiausias opozicijos jėgos vadas Grzegorzas Schetyna, kuris turėjo pasitraukti jau seniau. Jis neturėjo būti kampanijos veidas. Jį turėjo pakeisti jaunesni.

Deja, jis liko iki galo. Jeigu ir dabar jis nepasitrauks, tai gali būti, kad lenkų opozicinės jėgos pralaimės taip pat ir prezidento rinkimus. Jei TTP paims ir Seimą, Senatą, tai ir perrinks šios opcijos kandidatą rinkimuose. Tai tuomet ši valdžia turės absoliučiai viską, kad galėtų sau ramiai daryti visokias reformas, iš kurių dauguma nedemokratinės“, – teigė ji.

Apibendrindama R. Mieńkowska-Norkienė teigė, kad TTP partijoje nėra didelių demokratiškų vertybių, o ir debatai Lenkijos parlamente pasiekė kritinę ribą.

„Tokios demokratinės taisyklės kaip mažumos teisių pagarba – šito partijoje nėra. Tai matyti ir parlamente, parlamento debatų lygis nukrito Lenkijoje ženkliai. Nesiskaitoma su niekuo, kas nėra valdžioje. Įstatymai prastumiami per kelias valandas, naktimis, be konsultacijų. Debatų lygis parlamente labai žemas. Tai nepasikeis ir opozicija nebus geresnėje padėtyje“, – teigė ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.