Anksčiau šis orlaivis nutūpė Asunsjone papildyti degalų atsargų. Meksikos naujienų agentūros „Notimex“ žiniomis, nusileidimas Paragvajuje buvo susijęs su Peru valdžios sprendimu „uždaryti savo oro erdvę“ lėktuvui su buvusiu Bolivijos vadovu. Pirmadienį išrinktasis Argentinos prezidentas Albertas Fernandezas pareiškė, jog Lima leido Meksikos karinių oro pajėgų lėktuvui praskristi virš savo teritorijos tik tam, kad „būtų paimtas E. Moralesas“.
Lėktuvo „Gulfstream 550“ su E. Moralesu skrydžio į Meksikos sostinę maršrutas tebėra nežinomas.
Lapkričio 11 d. Meksikos valdžia nusprendė humanitariniais sumetimais suteikti E. Moralesui politinį prieglobstį. Manoma, kad orlaivis atskris į Meksikos sostinę antradienio rytą vietos laiku.
Bolivijoje spalio 20 d. įvyko prezidento rinkimai. Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad juos laimėjo E. Moralesas. Jo pagrindinis varžovas – eksprezidentas Carlosas Mesa – pareiškė nepripažįstąs oponento pergalės pirmajame rate. Bolivijoje prasidėjo protesto akcijos ir streikai. E. Moralesas paskelbė nepaprastąją padėtį ir apkaltino opoziciją mėginimu organizuoti valstybės perversmą. Analogišką nuomonę dėl įvykių Bolivijoje išsakė Kuba, Venesuela ir Meksika, taip pat išrinktasis Argentinos prezidentas A. Fernandezas.
Amerikos Valstybių Organizacija (AVO) paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, jog jos ekspertai, tikrinę balsų skaičiavimo rezultatus, negalėjo jų patvirtinti. AVO paragino surengti Bolivijoje pakartotinius rinkimus.
E. Moralesas sekmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pavadino susiklosčiusią situaciją valstybės perversmu. Palikti savo postą jį anksčiau paragino ginkluotosios pajėgos, opozicija ir profsąjungos. Po valstybės vadovo atsistatydino ir viceprezidentas Alvaras Garcia Linera. Savo postų taip pat atsisakė keli ministrai ir kai kurie parlamento nariai.
