Teigiama, kad naujosios ligos šaltinis yra Uhano žuvies turgus. Šiame tankiai apgyvendintame Kinijos mieste gyvena apie 11 mln. žmonių.
Uhano virusu praminta liga laikoma koronavirusu, kuris sukelia peršalimo simptomus ir plaučių uždegimą. Virusas plinta tarp gyvūnų, tačiau neseniai pranešta, kad juo galima užsikrėsti ir nuo kitų žmonių. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kvėpavimo sutrikimai, kvėpavimo takų problemos, kosulys ir aukšta temperatūra yra pagrindiniai koronaviruso simptomai. Infekcija taip pat gali sukelti pneumoniją, kepenų nepakankamumą ir netgi mirtį.
Kinijoje išplitęs virusas laikomas nauju koronavirusu – tai pirmas kartas, kai žmonės juo užsikrečia. Skiepai nuo ligos kol kas neegzistuoja, todėl PSO išplatino gaires, kaip šalys gali pasiruoši šiam virusui. Siūloma stebėti sergančius žmones, skelbti karantiną ir kuo dažniau komunikuoti apie infekcijos plitimą.
Primena praeities klaidas
Trečiadienį Kinija pranešė, kad nuo viruso mirė jau septyniolika žmonių. Koronavirusas taip pat jau išplito į kitus šalies miestus ir netgi kitas šalis, tokias kaip Pietų Korėja, Tailandas, Japonija ir JAV. Pranešta ir apie kelis nepatvirtintus atvejus Jungtinėje Karalystėje bei Australijoje. Užsikrėtė jau 440 žmonių, o 2197 žmonės, kurie turėjo kontaktą su užsikrėtusiais, buvo izoliuoti.
Tačiau tai, kaip Kinija tvarkėsi su SARS epidemija 2003 metais, kai kuriems kelia nerimą dėl valstybės inicijuojamo faktų slėpimo apie Uhano virusą.
Ekspertai pastebėjo panašumų tarp dabar plintančio viruso ir SARS, kuris nuo 2002-ųjų lapkričio iki 2003-ųjų liepos tapo epidemija, kurios metu užsikrėtė 8098 ir mirė 774 žmonės iš mažiausiai 30 šalių.
Ligos protrūkis prasidėjo Guangdongo provincijoje. Atlikus genetinius tyrimus sužinota, kad pirminiai viruso nešiotojai – šikšnosparniai. Virusui ėmus plisti, Kinijos valdžia informaciją apie jį slėpė nuo visuomenės. Šalis tuo metu taip pat neturėjo jokio valstybinio skyriaus, kuris spręstų ekstremalias situacijas kilusias dėl visuomenės sveikatos.
Vyriausybė neinformavo PSO apie epidemiją iki 2003-ųjų vasario. Remiantis „The Sydney Morning Herald“, gydytojams Pekine buvo liepta SARS užsikrėtusius pacientus per patikrinimus slėpti nuo PSO darbuotojų.
Kinijos vyriausybės tyla buvo politiškai ir ekonomiškai motyvuota. Ja siekta sumažinti visuomenės paniką ir šalies viduje išlaikyti jau esamą politinę situaciją. Remiantis „Reuters“, Taivanas netgi apkaltino Kiniją, jog virusas buvo biologinio karo kampanija. Tačiau įrodymų, galinčių pagrįsti šią teoriją, nebuvo rasta.
Tai, ką Kinija bandė ligą nuslėpti nuo visuomenės, paviešino gydytojas Jiang Yanyong. Dėl to jis gavo žmogaus teisių apdovanojimą, kurį nuvykti atsiimti jam buvo uždrausta. Taip pat pranešama, kad jis buvo sulaikytas Kinijos kariuomenės ir paleistas tik 2014 metais.
Kinija 2003 metais atsiprašė dėl lėto informacijos teikimo ir pažadėjo sukurti sistemą, kuri padėtų dėl sveikatos problemų kilusių ekstremalių situacijų metu.
Šalies lyderiai netyli
Sekmadienį Kinijos nacionalinė sveikatos komisija savo pirmame viešame pranešime pareiškė, kad paslaptingasis virusas kontroliuojamas ir jo galima išvengti.
Pirmadienį šalis pripažino, kad liga galima užsikrėsti nuo kitų žmonių ir kai kurie užsikrėtusieji nėra net buvę Uhane.
Kinijos lyderiai taip pat garsiai kalba apie ligą bei žada dalintis visa svarbiausia informacija su visuomene.
Premjeras Li Keqiangas pirmadienį pasižadėjo, kad valdžia laikysis atvirumo ir „vieningai skelbs informaciją apie virusą“.
Šalies prezidentas Xi Jinpingas taip pat netyli apie kilusią krizę. Jo teigimu svarbiausia „laiku pranešti apie epidemijos situaciją ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą“.
Nepaisant to, kai kurie ir toliau išlieka skeptiški dėl Kinijos ryžto kalbėti tiesą – ši šalis žinoma kaip ta, kuri dažnai iškraipo statistiką ir vykdo griežtą cenzūrą.
Naujienų agentūros „Reuters“ korespondentė Cate Cadell savo „Twitter“ paskyroje rašė, kad ne vienas žmogus, su kuriuo kalbėjosi, pranešė, kad yra sekamas Kinijos pareigūnų dėl to, kad socialiniuose tinkluose dalinosi informacija apie sergančius artimuosius arba kalbėjosi su žiniasklaida.
Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai, dirbę kartu su PSO, mano, kad tikrasis užsikrėtusiųjų virusu skaičius gali svyruoti nuo 996 iki 2298 žmonių. Manoma, kad mirusiųjų skaičius gali būti taip pat didesnis.
Mirė nežinomomis aplinkybėmis
Kinijoje gyvenantis Huang pasakoja, kad jo 65-erių metų mama vieną dieną buvo atvežta į ligoninę dėl aukštos temperatūros ir kosulio. Ligoninės darbuotojai buvo apsirengę apsauginiais kostiumais, tačiau Hungo mama nebuvo ištirta, ar neserga naujuoju virusu, taip pat nebuvo atskirta nuo kitų pacientų.
Po kelių dienų ji mirė ir gydytojai šeimai pranešė, kad moteris greičiausiai buvo užsikrėtusi Uhano virusu. Tačiau jie nesulaukė jokių dokumentų, kurie tai patvirtintų.
Ligoninė reikalavo kuo greičiau kremuoti mirusiąją, tačiau šeima prieštaravo, tikėdamiesi sulaukti daugiau informacijos. Po kelių dienų jie pasidavė ir laidojimų namų darbuotojai, kurie taip pat dėvėjo apsauginius kostiumus, moterį pasiėmė iš ligoninės, kremavo ir palaidojo jos pelenus vos per kelias valandas. Šeima neturėjo laiko net atsisveikinti.
„Su mano mama elgtasi be jokio orumo,“ – sakė Huangas, kuris nenorėjo pasakyti savo ar savo mamos pavardės. – „Jos mirtis net neįtraukta į oficialų dėl viruso mirusių žmonių skaičių.“
Socialiniame tinkle „Weibo“ kitas Uhane gyvenantis žmogus publikavo savo mamos, užsikrėtusios virusu, diagnoze ir aprašė ilgas pacientų, į ligoninę atėjusių su panašiais simptomais, eiles. Nė vienas iš jų nebuvo ištirtas dėl koronaviruso.
Tuo tarpu Huangas teigia, kad Uhano krematoriume jis sutiko tolimą giminaitį, kurio šeimos narys mirė panašiomis aplinkybėmis.
Huangas nežino, kaip jo mama galėjo užsikrėsti šia liga – ji buvo sveika ir aktyvi, o žuvų turguje ji nesilankė. „Visi sakė, kad ji buvo labai geras ir visiems gelbstintis žmogus. Tačiau galu galė ji mirė viena ir niekas net negalėjo su ja atsisveikinti,“ – sakė vyras.
Parengta pagal „Insider“ ir „The Guardian“ inf.
