Prieš Vokietijos teismą stojo jazidų genocidu įtariamas „Islamo valstybės“ džihadistas

Įtariamas džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) narys irakietis penktadienį stojo prieš Vokietijos teismą, gindamasis nuo kaltinimų genocidu ir vienos jazidų mažumai priklaususios mergaitės, kurią jis galimai buvo pavertęs verge, nužudymu.

 Įtariamas džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ narys irakietis penktadienį stojo prieš Vokietijos teismą, gindamasis nuo kaltinimų genocidu ir vienos jazidų mažumai priklaususios mergaitės, kurią jis galimai buvo pavertęs verge, nužudymu.  <br>AFP/Scanpix nuotr.
 Įtariamas džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ narys irakietis penktadienį stojo prieš Vokietijos teismą, gindamasis nuo kaltinimų genocidu ir vienos jazidų mažumai priklaususios mergaitės, kurią jis galimai buvo pavertęs verge, nužudymu.  <br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 24, 2020, 5:14 PM, atnaujinta Apr 24, 2020, 7:29 PM

Frankfurto teisėjų nagrinėjamoje byloje 27 metų Taha al Jumailly taip pat kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir prekyba žmonėmis.

Baltus marškinius dėvėjęs įtariamasis teisme iš pradžių nesureagavo į jam reiškiamus kaltinimus.

T. al Jumailly žmonos, vokietės Jennifer Wenisch, teismas jau metus vyksta Miunchene.

Jai taip pat pareikšti kaltinimai dėl jaunos jazidės nužudymo. Įtariama, kad pora 2015 metais leido jai mirti nuo troškulio Irako Faludžos mieste.

J. Wenisch bylos nagrinėjimo pradžia praėjusių metų balandį, regis, yra pasaulio pirmasis oficialus procesas, susijęs su IS vykdomu jazidų bendruomenės persekiojimu.

Irako šiaurėje gyvenančią ir kurdų kalbą vartojančią etninę grupę džihadistai sąmoningai engia nuo 2015 metų.

Mažos mergaitės motina, pristatomą tik vardu Nora, Miunchene ne kartą liudijo apie kankinimą, kurį galimai patyrė jos dukra Rania.

Teismo dokumentuose išdėstyti įtarimai, kad T. al Jumailly prisijungė prie IS 2013 metų kovą, ir ėjo įvairias pareigas džihadistų įsteigtoje „sostinėje“ – Sirijos Rakos mieste, taip pat Irake ir Turkijoje.

„Nuolat buvo mušamos“

Vokietijos prokurorai teigia, kad kaltinamasis įsigijo jazidų mažumai priklausančią moterį ir jos penkerių metų dukrą kaip vergęs 2015 metų gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Vėliau vyras nuvežė jas į Faludžą, kur su jomis buvo blogai elgiamasi ir kartais neduodama maisto, įtaria prokurorai.

„Joms nebuvo leidžiama palikti namų nelydimoms. Jis vertė jas dėvėti nikabą ir nepripažino vaiko vardo, nes tai buvo „bedievės“ vardas“, – penktadienį pareiškė vyriausioji prokurorė Anna Zadeck.

„Abidvi buvo nuolat mušamos. Moteriai iki šiol skauda petį. Sumuštam vaikui kartą teko keturias dienas gulėti lovoje“, – pridūrė ji.

2015 metų vasarą, po virtinės tokių piktnaudžiavimo incidentų, T. al Jumailly prirakino grandine mažą mergaitę prie lango name, kuriame ji gyveno su motina – taip ji buvo „nubausta“ už tai, kad apsišlapino lovoje, nurodė prokurorai.

Vaikas mirė nuo troškulio esant net 50 laipsnių Celsijaus temperatūrai.

Įtariama, jog pora taip pat vertė motiną lauke vaikščioti basomis įkaitusia žeme, todėl ji patyrė rimtų nudegimų.

Motina ir dukra buvo pagrobtos 2014 metų vasarą, kai IS kovotojai įsiveržė į Irako Sindžaro regioną.

Pasak prokurorų, jos kelis kartus buvo parduodamos „vergų turguose“.

Frankfurte iškelta byla turėtų būti nagrinėjama bent iki rugpjūčio, o pats teismo procesas vyksta budriai prižiūrint policijai.

T. al Jumailly buvo suimtas 2019 metų gegužę Graikijoje, o vėliau, spalio mėnesį, buvo išduotas Vokietijai, kur nuo to laiko jam taikomas kardomasis kalinimas.

„Jokio įsakymo naikinti“ jazidus

J. Wenisch byloje mergaitės motinai atstovauja tiek Libane gimusi britų teisininkė Amal Clooney (Amal Kluni), tiek jazidų aktyvistė Nadia Murad, pati patyrusi IS seksualinę vergovę ir 2018 metais laimėjusi Nobelio taikos premiją.

Abi moterys vadovauja tarptautinei kampanijai, kuria raginama prilyginti IS nusikaltimus prieš jazidų bendruomenę genocidui.

Tačiau įvykdyto genocido faktą sunku įrodyti teisme.

Teisėjams turi būti aiškiai įrodytas nedviprasmiškas noras sunaikinti tokią etninę grupę kaip jazidai.

„Dažnai nebūna įsakymo sunaikinti“ kurią nors grupę, naujienų agentūrai AFP sakė Leipcigo universiteto teisės ekspertas Alexander'as Schwarzas.

„Nėra jokių rašytinių nurodymų, kur sakoma „sunaikinti jazidus“, – pridūrė jis.

Manoma, kad šią mažą etninę ir religinę mažumą aršiausiai persekioja džihadistai, atiduodantys jai priklausančias moteris į seksualinę vergiją, paverčiantys nepilnamečius vaikais kareiviais ir jau nužudę šimtus vyrų.

Anot JT, 2014 metų rugpjūtį įvykdyti 1 280 jazidų nužudymas ir dar apie 6 400 pagrobimas galėtų būti tolygūs genocidui.

Daugelis ne arabų kilmės ir islamo neišpažįstančių irakiečių, tarp jų – nemažai jazidų, pabėgo į Vokietiją.

Nobelio taikos premijos laureatė N. Murad yra viena iš 2014 metais Vokietijoje paleistos programos, skirtos moterims ir vaikams, tarp kurių yra daug pakartotinio žaginimo aukų, dalyvių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: ekonomikos apžvalga apie iššūkius ir ateities perspektyvas