Keli šimtai protestuotojų miesto Centriniame rajone per pietų pertrauką surengtame mitinge skandavo šūkius, bet išsiskirstė, kai pareigūnai ėmė šaudyti užtaisais su dirginančiomis medžiagomis, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP reporteriai.
Pastarieji neramumai kilo praėjus kelioms dienoms po to, kai Kinija paskelbė planuojanti priimti naują saugumo įstatymą Honkongui, pagal kurį turėtų būti uždrausti „valstybės išdavystė, ardomoji veikla ir kurstymas maištauti“ prieš šalies vyriausybę. Įstatymas buvo pasiūlytas po pernai Honkongą ištisus mėnesius purčiusių didžiulių, dažnai smurtinių, demokratijos aktyvistų protestų.
Po šio Pekino žingsnio JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad Honkongas gali prarasti pasaulinio finansų centro statusą, jei bus suvaržytos jo laisvės ir pamintas giriamas teismų nepriklausomumas.
Trečiadienio protestus išprovokavo debatai dėl naujo teisės akto, numatančio, kad už valstybės himno naudojimą komerciniais tikslais ar viešą ir tyčinį jo įžeidimą, pavyzdžiui, nušvilpimą futbolo varžybų metu, gali būti skirta iki 50 tūkst. Honkongo dolerių (beveik 6 tūkst. eurų) bauda ir iki trejų metų laisvės atėmimo.
Aktyvistai piktinasi, kad šiuo teisės aktu bandoma suvaržyti šio pusiau autonominio miesto gyventojų teises.
Policija apsupo parlamentą vandens pripildytomis užtvaromis ir stabdė bei tikrino žmones, siekdama užkirsti kelią didesniems susibūrimams.
Keliuose miesto rajonuose buvo surengti spontaniški žmonių susibūrimai – sąspiečiai. Vieną iš tokių sąspiečių miesto Centriniame rajone išvaikė policija, panaudojusi prieš minią šovinius su dirginančiomis medžiagomis.
Policija informavo, kad dėl dalyvavimo neteisėtame susibūrime buvo sulaikyta 240 asmenų. Iš tiesiogiai transliuotų vaizdų buvo matyti, kad daugelis sulaikytųjų – paaugliai.
„Karo padėtis“
„Tai lyg de facto komendanto valanda , – naujienų agentūrai AFP sakė garsus demokratijos aktyvistas Nathanas Law. – Manau, vyriausybė turi suprasti, kodėl žmonės taip pyksta.“
„Matote, visur pilna policininkų, tai primena karo padėtį“, – sakė Bean slapyvardžiu prisistačiusi moteris, kai ją apieškojo pareigūnai.
Policijos išplatintame pranešime rašoma, kad pareigūnai „gerbia gyventojų teisę taikiai reikšti savo įsitikinimus, tačiau tai turi būti daroma tesėtai“. Jame priduriama, kad minios blokuoja eismą.
Nors Honkongui pavyko suvaldyti koronaviruso protrūkį, mieste tebegalioja draudimas būriuotis didesnėmis nei aštuonių asmenų grupėmis.
Valdžia jau seniai atsisako pilietinės visuomenės grupėms išduoti leidimus organizuoti protesto akcijas, motyvuodama tiek pandemija, tiek pernai vykusiais neramumais.
Pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos, Honkongui iki 2047-ųjų turi būti garantuojamos tam tikros laisvės, kurių neturi žemyninės Kinijos gyventojai.
Šis susitarimas leido Honkongui iškilti kaip pasaulinio lygio finansų centrui, o kinų bendrovėms suteikė prieigą kapitalui pritraukti.
Tačiau pastaraisiais metais miestą krečia politiniai neramumai, o Pekino komunistinė valdžia pasiryžusi padaryti tam galą.
Pernai Honkongą ilgiau nei pusmetį buvo paralyžiavę demokratijos šalininkų protestai, išprovokuoti prokiniškos stovyklos bandymų prastumti kitą teisės aktą, kuris būtų leidęs išduoti įtariamuosius žemyninei Kinijai. Galiausiai šio įstatymo projekto visgi buvo atsisakyta.
Policija pranešė, kad trečiadienį pareigūnams gatvėse stabdant ir tikrinant žmones, buvo aptikta Molotovo kokteilių ir kitų „neteisėtų“ daiktų, tokių kaip dujokaukės, plaktukai ir replės.
Taivanas pažadėjo pagalbą
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen trečiadienį pažadėjo pristatyti humanitarinės pagalbos Honkongui planą, kuri bus tiekiama į prodemokratinius protestus įsitraukusiems žmonėms. Tai ryškiausias Taivano įsikišimas nuo to laiko, kai Honkonge atsinaujino neramumai, praneša „Reuters“.
Kinijos pristatytas naujas Honkongo saugumo įstatymo projektas mieste sukėlė atsinaujinusius protestus, jį dėl Honkongo gyventojų laisvėms iškilusių grėsmių pasmerkė ir daugelis Vakarų valstybių.
Demokratinis Taivanas save laiko nepriklausoma valstybe ir nenori, kad šalis būtų valdoma Kinijos valdžios, tačiau Kinija teigia Taivaną esant jos dalimi ir grasina teritoriją prisijungti bet kokia kaina, jei prireiktų, ir jėga. Taivanas rodo simpatiją ir palaikymą tam tikrą autonominį statusą turinčio Honkongo protestuotojams, siekiantiems mažesnio priklausomumo nuo Kinijos.
„Pristatysime humanitarinės pagalbos draugams Honkonge veiksmų planą, – Taipėjuje sakė Tsai Ing-wen. – Ir toliau remsime Honkongo žmonių pasiryžimą kovoti už demokratiją ir laisvę.“
Ji neatskleidė, kada tiksliai pastarasis planas bus pristatytas, tačiau teigė, kad iniciatyvai vadovaus Taivano Žemyninės dalies reikalų taryba, o reikiamas lėšas ir resursus kontroliuos vyriausybės darbo grupė.
Kiek anksčiau šią savaitę Tsai Ing-wen perspėjo Pekiną, kad Taivanas gali atšaukti šiuo metu galiojantį specialųjį Honkongo statusą.
Pekinas kol kas nepateikė atsako į Taivano prezidentės, kurią Kinijos vyriausybė įtaria siekiu paskelbti visišką Taivano nepriklausomybę, komentarus.
