JAV startuolis „Eat Just“ trečiadienį pareiškė, kad jo mėsą buvo leista pardavinėti mieste-valstybėje kaip vištienos kepsnelių ingredientą.
Ši žinia žymi „proveržį pasaulinei maisto pramonei“, teigė bendrovė, įmonėms vis dažniau bandant rasti mažiau aplinkai kenksmingus mėsos gamybos būdus.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų [gautas] reguliavimo institucijų patvirtinimas dirbtiniu būdu išaugintai mėsai bus pirmas iš daugelio Singapūre ir pasaulio šalyse“, – sakė vienas iš „Eat Just“ įkūrėjų ir generalinis direktorius Joshas Tetrickas.
Įprastos mėsos vartojimas kelia grėsmę aplinkai, nes galvijai išskiria metaną – šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o miškų kirtimas siekiant padaryti vietos gyvuliams naikina natūralias kliūtis, užkertančias kelią klimato kaitai.
Tvarių mėsos alternatyvų paklausa auga dėl didėjančio vartotojų spaudimo aplinkos ir gyvūnų gerovės klausimu, tačiau kiti rinkoje esantys produktai yra augaliniai.
Būta būgštavimų, kad laboratorijose auginama mėsa bus per brangi, tačiau „Eat Just“ atstovas teigė, kad bendrovė padarė „didelę pažangą“ mažindama kainą.
Jis neatskleidė vištienos grynuolių kainos, tačiau teigė, kad jie netrukus bus pristatyti viename Singapūro restorane, o vėliau atsiras ir kitų produktų, įskaitant vištienos krūtinėles su laboratorijoje išauginta mėsa.
„Eat Just“ tikisi artimiausiais metais sumažinti savo produktų kainas, kurios bus mažesnės nei įprastos vištienos, pridūrė atstovas.
Didėjantis mėsos vartojimas
Kurdama vištienos alternatyvą, bendrovė pagamino daugiau kaip 20 jos partijų 1 200 litrų talpos bioreaktoriuose, kol saugumo ir kokybės testai parodė, kad jos „išaugintas“ produktas – taip vadinama laboratorijose iš gyvūnų ląstelių auginama mėsa – atitinka maisto standartus.
Prognozuojama, kad mėsos suvartojimas iki 2050-ųjų padidės daugiau nei 70 proc., o laboratorijose užaugintos alternatyvos vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant saugų maisto tiekimą, sakė „Eat Just“.
„Bendradarbiaudamos su platesniu žemės ūkio sektoriumi ir į ateitį mąstančiais politikos formuotojais, tokios įmonės kaip mūsiškė gali padėti patenkinti padidėjusią gyvūninių baltymų paklausą, nes mūsų gyventojų skaičius iki 2050 metų išaugs iki 9,7 milijardo“, – sakė bendrovės vadovas J. Tetrickas.
Singapūro maisto agentūra patvirtino, kad leido pardavinėti laboratorijoje užaugintos „Eat Just“ vištienos kepsnelius, padariusi išvadą, kad šį produktą saugu vartoti.
Miestas-valstybė tapo tvarių maisto produktų kūrimo centru, kur startuoliai gamina produktus, pradedant laboratorijoje užaugintomis „jūros gėrybėmis“ ir baigiant koldūnais su tropiniais vaisiais vietoj kiaulienos.
Williamas Chenas, Singapūre dirbantis mokslininkas ir ekspertų grupės, kuri pataria vietos reguliavimo institucijai, narys, teigė, kad aprūpinimas maistu yra pagrindinis rūpestis miestui-valstybei renkantis mėsos alternatyvas.
Singapūras „praktiškai neturi žemės ūkio, mes importuojame daugiau nei 90 proc. savo maisto iš užsienio“, sakė W. Chenas, Nanjango technologijų universiteto maisto, mokslo ir technologijų programos direktorius.
„Rasti būdų, kaip pagerinti maisto prieinamumą vietoje, būtų labai tvarus ir perspektyvus variantas“, – pridūrė jis.
