Seniai planuota J. Castexo kelionė į Romą, per kurią taip pat numatytos jo derybos su Italijos premjeru Mario Draghi, surengta nerimstant aistroms dėl spalio pradžioje paskelbtos nekantriai lauktos nepriklausomo tyrimo atskaitos, kurioje tvirtinama, kad nuo 1950 iki 2020 metų 216 tūkst. asmenų patyrė kunigų ir kitų dvasininkų lytinį išnaudojimą.
Popiežius Pranciškus, pavertęs kovą su dvasininkijos atstovų vykdomu lytiniu išnaudojimu vienu iš svarbiausių savo pontifikavimo prioritetų, tyrimo išvadas pavadino „savo gėda, mūsų gėda“. Panašią poziciją išsakė ir Prancūzijos Bažnyčios lyderiai.
Tačiau ginčas įsiplieskė, kai arkivyskupas Ericas de Moulinsas-Beaufort'as, vadovaujantis Prancūzijos vyskupų konferencijai, pareiškė, kad kunigai neįpareigoti pranešti apie lytinį išnaudojimą, jei apie tai sužino išpažinties metu.
Arkivyskupo pozicija neprieštarauja pernai Vatikano atnaujintoms gairėms, raginančioms dvasininkus pranešti apie lytino išnaudojimo atvejus. Jose rašoma, kad išpažinties paslapties „sakramentinis antspaudas yra neliečiamas“, ir nuodėmklausys turi pamėginti įtikinti penitentą (išpažintį atliekantį žmogų) pranešti apie tai kažkam kitam.
Lytinį išnaudojimą patyrusių asmenų gynėjai Prancūzijoje atkreipia dėmesį, kad šalies įstatymai pripažįsta kunigų profesinio konfidencialumo pareigą, tačiau ji netaikytina atvejais, kai tiriamos bylos dėl smurto prieš nepilnamečius ar nepilnamečių lytinio išnaudojimo.
E. de Moulinsas-Beaufort'as buvo pakviestas susitikti su vidaus reikalų ministru Geraldu Darmaninu. Po susitikimo arkivyskupas pabrėžė, kad vaikų apsauga yra „svarbiausias prioritetas“.
G. Darmaninas lydi J. Castexą ir užsienio reikalų ministras Jeaną-Yves'ą Le Drianą per vizitą Vatikane, skirtą 100-osioms Prancūzijos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių atkūrimo metinėms.
