„Tačiau manau, kad jis už tai sumokės rimtą ir brangią kainą“, – pridūrė J. Bidenas.
„Bendra grėsminga Kremliaus retorika ir judėjimas, kurį kariniai analitikai mato vietoje, suteikia mums daug pagrindo nerimauti, – sakė „The Times“ Maskvos biuro vadovas Antonas Trojanovskis. – Tai labai rimta situacija.“
Valstybės sekretorius Antonis Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras rytoj Ženevoje turėtų susitikti deryboms.
Kodėl V.Putinas grasina karu?
Tiesą sakant, dauguma diplomatų ir ekspertų nėra visiškai tikri.
„Neaišku, koks yra pagrindinis Rusijos reikalavimas“, – vakar Ukrainos sostinėje Kijeve sakė A. Blinkenas.
Netgi aukščiausi V. Putino patarėjai gali nežinoti, ko jis siekia ir kiek rimtai svarsto invazijos galimybę, teigia A.Blinkenas.
„Eksperto nuomonė, kurią galiu autoritetingai pareikšti, yra tokia: kas, po velnių, žino?“ – sakė Kremliui patarinėjantis Rusijos užsienio politikos analitikas Fiodoras Lukjanovas.
Šie neaiškumai leidžia V. Putinui skelbti konfrontaciją sėkminga pagal kelis scenarijus.
Kodėl JAV yra tokios sunerimusios?
Sėkminga invazija įtvirtintų Rusiją kaip dominuojančią, ekspansionistinę jėgą Rytų Europoje.
Ji priverstų kitas demokratines šalis (pavyzdžiui, Taivaną) nerimauti, kad jos gali būti pažeidžiamos dėl netoliese esančių autoritarinių šalių (pavyzdžiui, Kinijos).
Kokią priežastį nurodo V.Putinas?
Turbūt geriausiai žinomas daugiau kaip 20 metų trunkančio V. Putino, kaip dominuojančios Rusijos politinės figūros, pareiškimas nuskambėjo 2005 m. Kremliuje pasakytoje metinėje šalies padėties apžvalgos kalboje.
Jis sakė, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo „didžiausia XX a. geopolitinė katastrofa“.
Ukraina buvo bene skaudžiausias Maskvos praradimas. Tai buvo daugiausiai gyventojų turinti buvusi sovietinė respublika, suformavusi atskirą valstybę nuo Rusijos.
Dabar abi šalys turi 1 200 km ilgio sieną, o V. Putinas dažnai mini jų gilius kultūrinius ryšius.
Tačiau pastaraisiais metais Ukraina pasuko Vakarų link. JAV ir jų sąjungininkės padidino karinę pagalbą Ukrainai, taip pat, nors ir miglotai, pareiškė, kad vieną dieną Ukraina įstos į NATO.
V. Putinas gynė karių telkimą, sakydamas, kad tai tik karinės pratybos. Rusija taip pat paskelbė savo reikalavimų sąrašą, įskaitant NATO pasižadėjimą niekada neįsileisti Ukrainos ir NATO karių atitraukimą į Rytų Europą (faktiškai ten, kur jie buvo dešimtojo dešimtmečio pabaigoje).
Vakar spaudos konferencijoje J. Baidenas, atsakydamas į „The Times“ žurnalisto Deivido Sangerio klausimą, pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Ukraina įstos į NATO „artimiausiu metu“.
Tačiau J. Baidenas atmetė idėją išvesti NATO karius iš Rytų Europos.
Ko nesako V. Putinas?
Kai kurie stebėtojai mano, kad karių telkimas yra blefo ir dėmesio nukreipimo mišinys.
Grupė Rusijos ekspertų – tarp jų ir Frederikas Kaganas, anksčiau konsultavęs JAV karinius vadovus, – šį argumentą pateikė neseniai parengtoje ataskaitoje, pavadintoje „Strateginis nukreipimas“.
Jie rašė, kad plataus masto invazija į Ukrainą gali būti kruvina ir brangi, o tai gali pakenkti Rusijos ekonomikai ir V. Putino politinei padėčiai.
Kaip aiškino Kori Schake žurnale „The Atlantic“, pusė milijono ukrainiečių turi karinės patirties.
24 proc. respondentų vienoje neseniai atliktoje apklausoje teigė, kad priešintųsi Rusijos okupacijai „su ginklu rankoje“. Rusijai gali pavykti užimti Ukrainą, bet vargu ar ji ją išlaikys.“
Dar viena priežastis skeptiškai vertinti invaziją: kol kas neatrodo, kad V. Putinas ruoštų rusus karui.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas vakar tęsė šį modelį, sakydamas, kad „mes nepulsime, nesuduosime smūgių, neįsiveršime į Ukrainą“.
Vietoj to V. Putinas gali bandyti iš naujo apibrėžti, ką Vakarai laiko nepriimtinu elgesiu, teigė F. Kaganas ir jo bendraautoriai.
Padarydamas invaziją įmanomą, V. Putinas gali bandyti išsikovoti kitų nuolaidų, pavyzdžiui, laisvesnes rankas Rytų Europoje.
„Blogiausiu šio scenarijaus atveju Vakarai sveikins save už tai, kad išvengė Rusijos invazijos, kurios V. Putinas niekada neketino pradėti, o V. Putinas tyliai švęs svarbią nekarinę pergalę, kurios Vakarai net nepripažįsta“, – rašė F. Kaganas ir jo kolegos.
„Times“ nuomonių apžvalgininkas Thomas Friedmanas, teigia, kad karo grėsmė taip pat padeda atitraukti rusų dėmesį nuo ekonominių problemų.
Ar karo rizika yra maža?
Tai nebūtinai reiškia, kad karo nebus. Net tokie skeptikai kaip F. Kaganas pripažįsta, kad jis įmanomas, atsižvelgiant į tai, kad V. Putino mąstymas nėra skaidrus.
Keletas analitikų, pavyzdžiui, Melinda Haring, mano, kad karas yra labiausiai tikėtinas rezultatas.
Ji rašė, kad V. Putinas prarado kantrybę dėl Ukrainos ir mano, kad JAV dėl jos neis į karą. Tai iš esmės patvirtino ir J. Bidenas, sakydamas, kad „nedidelis įsiveržimas“ nebūtinai įtrauks JAV į kovą.
V. Putinas taip pat trokšta istorinio palikimo, kurį teritorinė ekspansija galėtų užtikrinti, padėdama atitaisyti Sovietų Sąjungos žlugimo katastrofą.
„Labai sunku įvertinti tikimybę, – vakar iš Kijevo sakė „Times reporteris Michaelas Crowley. – Tam išspręsti reikės labai kūrybingos diplomatijos, jei tai pavyks išspręsti“.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
