Į Jungtinę Karalystę tėvynės gynėjų atvyksta tūkstančiai – ukrainiečiai iš visų visuomenės sluoksnių, kuriems skubiai reikia karinių mokymų, kad galėtų ginti savo tėvynę.
Iš visos Ukrainos jie atvyksta lėktuvais – nuo teisininkų iki mūrininkų. Tikslas – per penkias savaites paversti naujokus kariais, suteikiant pagrindinius karinius įgūdžius: išmokyti pėstininkų taktikų, ginklų valdymo, patruliavimo, pirmosios pagalbos, evakuacijos – prieš jiems grįžtant kovoti fronte.
Nuo birželio mėn. Jungtinė Karalystė parengė beveik 5 000 Ukrainos naujokų pagal operaciją „Interflex“ – programą, kuria siekiama per metus britų mokymo stovyklų tinkle paremti 10 000 naujų karių. Programa „Interflex“ tęsia ilgiau vykdytą britų programą „Operacija Orbital“, pagal kurią nuo 2015 m. – netrukus po Rusijos surengtos Krymo okupacijos – iki šių metų gegužės mėn. buvo apmokyta daugiau kaip 22 000 ukrainiečių.
Dabar jau trečioji „Interflex“ versija ne kartą buvo pertvarkyta atsižvelgiant į besikeičiančius Ukrainos karinius poreikius. Sistema laikoma pakankamai veiksminga, todėl daugiau nei pusė tuzino karinių sąjungininkių – Švedija, Suomija, Danija, Lietuva, Kanada, Nyderlandai ir Naujoji Zelandija – atsiuntė instruktorius į Jungtinę Karalystę, kad paspartintų jos įgyvendinimą.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis padėjėjas Andrijus Jermakas šią savaitę aiškiai pareiškė, kad Ukrainai reikia „masinių mokymų ir bendrų manevrų programos“ su Vakarų sąjungininkais. Didžioji Britanija teigia esanti pasirengusi žengti toliau, o gynybos sekretorius Benas Wallace'as įsitikinęs, kad Londonas gali pasiūlyti „daug daugiau pajėgumų“.
„Mes nustatėme 10 000 karių tikslą – bet per šį projektą aš numatau, kad mes ir toliau mokysime tiek karių, kiek jų atsiųs Ukraina, – sakė jis praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės parlamentui. – Jau dabar matome, kad tai keičia Ukrainos kovinį veiksmingumą.“
Kitoje Lamanšo pusėje vaizdas visai kitoks.
Prancūzija – kita didžioji Vakarų Europos karinė galia – nusprendė nepradėti masinio Ukrainos karių mokymo programos, sakė Prancūzijos gynybos ministro patarėjas Sébastienas Lecornu, vadovaudamasis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono „noru išlikti balansuojančia jėga“.
Oficialiais Prancūzijos vyriausybės duomenimis, nuo karo pradžios Prancūzija iš viso apmokė 40 Ukrainos karių, daugiausia – naudotis prancūziškais savaeigiais ginklais „Cezar“.
„Emmanuelis Macronas labai aiškiai pasakė, kad Ukraina laimės ir turi laimėti, bet Rusija neturi būti pažeminta, – sakė patarėjas. – Mūsų linija – solidarizuotis su Ukraina, kad padėtume jai siekti pergalės, o jei ne, kad galėtume atlikti tam tikrą svarbų vaidmenį, kai konfliktas nutrūks.“
Patarėjas teigė, kad Prancūzija pasirinko santūresnį požiūrį į paramą Ukrainai, ir kaip pavyzdį, kokį vaidmenį Prancūzija gali atlikti, paminėjo E. Macrono derybas dėl Zaporožės, didžiausios Europoje atominės elektrinės, apsaugos.
Pareigūnas taip pat užsiminė, kad kiti „specializuoti“ Prancūzijos vadovaujami mokymai gali vykti šešėlyje.
„Jungtinė Karalystė nusprendė tęsti bazinius mokymus. Mes rengiame labiau specializuotus mokymus, – sakė jis. – Mes nesiruošiame jums pasakoti visko, ką darome.“
Pasak vienoje Prancūzijos karinėje institucijoje dirbančio tyrėjo, neabejotinai tiesa, kad „skaidrumo stoka“ Prancūzijos veikloje trukdo priimti pagrįstus sprendimus apie tai, ką šalis daro iš tikrųjų.
„Viskas įslaptinta, – skundėsi tyrėjas, pageidavęs likti anonimu. – „Prancūzijoje mes nežinome, kas vyksta... Netgi strategija nėra aiški. Nežinome, ar tai politinė, ar kariuomenės – ar mokymo programos bus pradėtos vykdyti vėliau“, – sakė jis.
Į atsargą išėjęs Prancūzijos pulkininkas ir karinis konsultantas Michelis Goya neabejoja, kad Prancūzijos pozicija dėl mokymų yra tiesioginis politinis pasirinkimas.
„Galėjome padaryti tą patį kaip ir britai, – sakė jis. – Galėjome priimti ukrainiečius stovyklose visoje Prancūzijoje ir paversti juos kariais. Tai jau esame darę anksčiau su Afrikos kariais“.
Tačiau į atsargą išėjęs prancūzų generolas Jeromas Pellistrandi teigė, kad Prancūzijos pajėgos taip pat yra įsitraukusios į užsienio misijas Sahelyje ir Artimuosiuose Rytuose, todėl turi mažiau galimybių rengti didelio masto mokymo programas namuose.
„Šiuo metu kyla klausimas, kokios pajėgos yra laisvos. Britai turi mažiau įsipareigojimų užsienyje nei prancūzai. Taigi, kalbant apie karinius mokymus, siekiame kokybės, o ne kiekybės“, – sakė J.Pellistrandi.
„Klasikinė ES“
Be abejo, nėra jokių požymių, kad Paryžius artimiausiu metu keistų kursą.
Prancūzijos pareigūnai teigė, kad Prancūzija dalyvaus ES lygio karinio mokymo programoje, kurią rengia ES vyriausiasis pasiuntinys Josepas Borrellas, tačiau šios diskusijos dar tik pradiniame etape.
„Tai „klasikinė ES“, kalbant apie greitį“, – sakė Londone įsikūrusio Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto analitinio centro „Royal United Services Institute“ (RUSI) tyrėjas Edas Arnoldas, atsakingas už Europos saugumą.
„Tai nėra labai sunkus ES sprendimas, tačiau jis šiek tiek užtrunka. Tos ES narės, kurios prisijungė prie Jungtinės Karalystės sistemos, tikriausiai tai padarė iš patogumo“. – pridūrė jis.
Pasak karinio pareigūno, dirbančio Vakarų sąjungininkės, dalyvaujančios mokymuose, kariuomenėje, Ukrainos pratybų poreikiai yra didžiuliai, ir vien britų iniciatyvos nepakaks paklausai patenkinti.
Specializuoti mokymai jau vyksta kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur Ukrainos kariai mokomi naudotis Didžiosios Britanijos vyriausybės dovanotomis priešlėktuvinės gynybos raketomis. Liepos mėnesį Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad yra pasirengusi pakviesti Ukrainos karius mokymams priešmininių raketų srityje. Tačiau šių misijų detalės dėl saugumo sumetimų laikomos kuo didesnėje paslaptyje.
Taip pat buvo diskretiškai kalbama apie galimybę NATO sukurti savo mokymo sistemą, tačiau kai kurie sąjungininkai baiminasi, kad tokia sistema galėtų sustiprinti Kremliaus teiginius, jog NATO nėra tik gynybinis aljansas.
Minėtas Vakarų karinis pareigūnas sakė, kad laikui bėgant sąjungininkės turėtų konsoliduoti ir supaprastinti turimas mokymo schemas. Tačiau jis išreiškė skepticizmą dėl bet kokios sėkmingos britų schemos ir galimos ES vadovaujamos mokymo programos sujungimo perspektyvos, atsižvelgiant į santykių būklę po „Brexit“.
Kalbėdamas neviešai, Prancūzijos ministras primygtinai tvirtino, kad Paryžiuje „nėra jokio nenoro“ koordinuoti mokymo pastangas su JK.
Nepaisant neseniai pasiektų karinių laimėjimų, Ukrainos kariuomenei, kuri vis dar yra gerokai mažesnė už Rusijos kariuomenę, labai reikia daugiau karių ir tiksliųjų ginklų, kad būtų galima kompensuoti šį skirtumą.
Ateities poreikiai
Ukrainai taip pat reikia tobulinti puolamojo karo įgūdžius, nes aštuonerius metus ji daugiausia dėmesio skyrė savo teritorijos gynybai nuo tolesnio Rusijos puolimo.
Pagal Jungtinės Karalystės programą ukrainiečiai jau mokomi kariauti miestuose, t. y. įgūdžių, kurių reikia norint atkovoti svarbiausius miestus, tokius kaip Chersonas ar Melitopolis, ir kartu sukelti kuo mažiau nuostolių. Kento mieste jie mokosi modernių kovos metodų tose pačiose užstatytose teritorijose, kuriose britų kariuomenė mokėsi dislokuotis Šiaurės Airijoje, Afganistane ir Irake.
Kadangi ukrainiečiai toliau žengia į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, jiems taip pat reikės mokymų, kaip įveikti Rusijos įtvirtinimus, pavyzdžiui, minų laukus, ir padėti parengti strategijas, kaip pasiekti dominavimą ore, sakė Vakarų pareigūnas.
Kariuomenės perkvalifikavimas į sėkmingas puolamąsias pajėgas gali užtrukti mažiausiai metus, pridūrė patarėjas.
„Tai tarsi prašyti vartininko tapti puolėju, – sakė jis. – Nuo Schmeichelio iki Messi – tai ilgas kelias“.
Parengta pagal „POLITICO“ inf.
