Aukščiausio rango atvirai su žiniasklaida kalbėjęs rusų karininkas Konstantinas Jefremovas, išskirtiniame interviu britų transliuotojui BBC sakė, kad dabar Rusija jį laiko išdaviku ir dezertyru.
Jis sakė, kad vienoje pietų Ukrainoje esančioje vietoje tardymai ir kankinimai tęsėsi maždaug savaitę. „Kiekvieną dieną, naktį, kartais du kartus per dieną“, – patvirtino buvęs pareigūnas.
K.Jefremovas ne kartą bandė pasitraukti iš kariuomenės, tačiau galiausiai buvo atleistas iš darbo už atsisakymą grįžti į Ukrainą. Dabar jis pabėgo iš Rusijos.
Remdamasi K.Jefremovo pateiktomis nuotraukomis ir kariniais dokumentais, BBC patvirtino, kad karo pradžioje jis buvo Ukrainoje – Zaporožės regione, įskaitant Melitopolio miestą.
Praėjusiais metais dislokuotas Ukrainoje, buvęs vyresnysis leitenantas sutiko atskleisti nusikaltimus, kurių liudininku jis teigia tapęs, įskaitant kankinimus ir netinkamą elgesį su ukrainiečių belaisviais.
Jis papasakojo apie savo bendražygius, plėšiančius okupuotas Ukrainos teritorijas, ir aprašė žiaurius tardymo seansus, kuriems vadovavo rusų pulkininkas, per kuriuos vyrai buvo šaudomi ir grasinama juos išprievartauti.
2022 m. vasario 10 d. K.Jefremovas atvyko į Krymą – prieš devynerius metus Rusijos aneksuotą Ukrainos pusiasalį. Jis buvo 42-osios motorizuotosios šaulių divizijos nukenksminimo padalinio vadovas – paprastai jis buvo įsikūręs Čečėnijoje, Rusijos Šiaurės Kaukaze. Jis ir jo vyrai buvo siunčiami dalyvauti „karinėse pratybose“.
„Tuo metu niekas netikėjo, kad bus karas. Visi manė, kad tai tik pratybos. Esu tikras, kad net vyresnieji karininkai to nežinojo“, – tikino jis.
„Bijojau pasitraukti“
K.Jefremovas prisimena, kad matė, kaip rusų kariai ant uniformų klijuodavo atpažinimo ženklus, o ant karinės įrangos ir transporto priemonių piešdavo raidę „Z“. Per kelias dienas „Z“ tapo simboliu to, ką Kremlius vadino „specialia karine operacija“, iš tiesų reiškiančią plataus masto karinę invziją į Ukrainą.
K.Jefremovas tvirtino nenorėjęs su tuo turėti nieko bendra.
„Aš nusprendžiau pasitraukti. Nuėjau pas savo vadą ir paaiškinau savo poziciją. Jis nuvedė mane pas vyresnįjį karininką, kuris pavadino mane išdaviku ir bailiu. Aš palikau savo ginklą, sėdau į taksi ir išvažiavau. Norėjau grįžti į savo bazę Čečėnijoje ir oficialiai atsistatydinti. Tuomet man paskambino bendražygiai ir perspėjo. Vienas pulkininkas pažadėjo mane pasodinti į kalėjimą iki 10 metų už dezertyravimą ir perspėjo policiją“, – prisiminė buvęs karininkas.
Vėliau jis paskambino kariniam advokatui, kuris patarė jam apsisukti ir grįžti atgal.
„Dabar suprantu, kad turėjau to nepaisyti ir važiuoti toliau“, – sakė K.Jefremovas. – Bet bijojau, kad mane pasodins į kalėjimą.“
Todėl jis grįžo atgal į Ukrainą ir prisijungė prie savo vyrų.
K.Jefremovas tvirtina, kad yra „prieš karą“. Jis patikino, kad nedalyvavo Rusijai aneksuojant Krymą ir nekovojo Rytų Ukrainoje, kai prieš devynerius metus Donbase prasidėjo karas.
2014 m. Rusija buvo apkaltinta ne tik organizavusi ten separatistų sukilimą, bet ir pasiuntusi savo karius. Konstantinas taip pat sako nedalyvavęs Rusijos karinėje operacijoje Sirijoje.
„Pastaruosius trejus metus dalyvavau išminavimo darbuose Čečėnijoje – vietoje, kuri patyrė du karus. Manau, kad darbas, kurį ten atlikau, buvo naudingas žmonėms“, – sakė jis.
Plėšė net dviračius ir žoliapjoves
K.Jefremovas buvo paskirtas laikinai vadovauti šaulių būriui. Vasario 27 d., praėjus trims dienoms po Rusijos invazijos, jam ir jo vyrams buvo įsakyta judėti į šiaurę iš okupuoto Krymo. Jie vyko į Melitopolio miestą.
Kitas 10 dienų jie praleido aerodrome, kurį jau buvo užėmę rusų kariai. Jis pasakojo apie ten pamatytą rusų plėšikavimą.
„Kareiviai ir karininkai griebė viską, ką tik galėjo. Jie lipo per visus lėktuvus ir ėjo per visus pastatus. Vienas kareivis pavogė žoliapjovę. Jis išdidžiai pasakė: „Aš pasiimsiu ją namo ir nupjausiu žolę prie mūsų kareivinių“, – buvusio „bendražygio“ žodžius prisiminė Konstantinas.
„Kibirai, kirviai, dviračiai – visa tai jie susikrovė į savo sunkvežimius. Tiek daug daiktų, kad jie turėjo patys turėjo susigūžti, kad tilptų į transporto priemones“, – pridūrė jis.
K.Jefremovas atsiuntė BBC nuotraukų, kurias, kaip jis sakė, padarė Melitopolio oro pajėgų bazėje. Jose matyti transporto lėktuvai ir degantis pastatas.
Pusantro mėnesio K.Jefremovas ir aštuoni jam pavaldūs kariai Melitopolyje saugojo Rusijos artilerijos dalinį.
„Visą laiką miegojome lauke, – prisiminė jis. – Buvome tokie alkani, kad pradėjome medžioti triušius ir fazanus. Kartą užklydome į dvarą. Viduje buvo rusų kareivis. Jis pasakė: „Mes esame iš 100-osios brigados ir dabar gyvename čia“.
Buvo tiek daug maisto. Šaldytuvai buvo pilni. Maisto buvo tiek, kad užtektų išgyventi branduolinį karą. Bet ten gyvenantys kareiviai lauke esančiame tvenkinyje gaudė japoniškus karpius ir juos valgė“, – pasakojo K.Jefremovas.
„Mačiau tardymus ir kankinimus“
Balandį K.Jefremovo grupė persikėlė saugoti „logistikos būstinės“ Bilmako mieste, į šiaurės rytus nuo Melitopolio. Ten jis teigė matęs žiaurius tardymus ir netinkamą elgesį su ukrainiečiais kaliniais.
Jis gerai prisimena dieną, kai buvo atvežti trys belaisviai.
„Vienas iš jų prisipažino esąs snaiperis. Tai išgirdęs rusų pulkininkas neteko proto. Jis jį mušė, nutraukė ukrainiečio kelnes ir paklausė, ar jis vedęs, – pasakojo Konstantinas. – „Taip“, – atsakė kalinys. Tuomet pulkininkas pasakė: „Tada kas nors atneškite man šluotą. Mes tave paversime mergaite ir nusiųsime tavo žmonai vaizdo įrašą.“
Kitą kartą, pasakojo K.Jefremovas, pulkininkas paprašė kalinio išvardyti visus jo dalinyje esančius ukrainiečių nacionalistus.
„Ukrainietis nesuprato klausimo. Jis atsakė, kad tai Ukrainos karinių pajėgų jūrų pėstininkai. Už šį atsakymą jam išmušė kelis dantis“, – atskleidė jis.
Kremlius nori, kad rusai manytų, jog Ukrainoje Rusija kovoja su fašistais, neonaciais ir ultranacionalistais. Šis melagingas pasakojimas pasitarnauja siekiant dehumanizuoti ukrainiečius Rusijos visuomenės ir kariuomenės akyse.
K.Jefremovas toliau pasakojo, kad pulkininkas vyrui užrištomis akimis pridėjo ginklą prie galvos ir pasakė: „Dabar suskaičiuosiu iki trijų, o tada šausiu tau į galvą.“ Suskaičiavo, tada šovė šalia galvos. Šaudė prie vienos ar kitos ausies ir vis užduodavo klausimus“, – pasakojo K.Jefremovas.
Aš pasakiau: „Drauge pulkininke! Jis jūsų negirdi, jūs jį apkurtinote!“ – prisiminė pabėgęs rusų karininkas.
K.Jefremovas taip pat pasakojo, kaip pulkininkas davė įsakymą neduoti ukrainiečiams normalaus maisto – tik vandens ir džiuvėsių. Jis pridūrė, kad jis su savo vyrais stengėsi duoti jiems karštos arbatos ir cigarečių.
Kad kaliniai nemiegotų ant plikos žemės, K.Jefremovas taip pat teigė, kad jo vyrai jiems mėtė šieną – „naktį, kad niekas mūsų nematytų“.
Per kitą tardymą pulkininkas vienam kaliniui šovė į ranką ir į dešinę koją po keliu, ir sulaužė jam kaulą. Konstantinas sakė, kad jo vyrai sutvarstė kalinį ir nuėjo pas rusų vadus, tačiau ne pas pulkininką, nes „jis buvo pamišęs“ – ir pasakė, kad kalinį reikia gabenti į ligoninę, kitaip jis mirs nuo nukraujavimo.
„Mes aprengėme jį rusiška uniforma ir nuvežėme į ligoninę. Sakėme jam: „Nesakyk, kad esi ukrainiečių karo belaisvis, nes arba gydytojai atsisakys tave gydyti, arba sužeisti rusų kareiviai išgirs ir tave nušaus, o mes negalėsime jų sustabdyti.“
JT Žmogaus teisių biuras fiksuoja netinkamo elgesio su karo belaisviais Ukrainoje atvejus. Jis apklausė daugiau kaip 400 karo belaisvių – ir ukrainiečių, ir rusų.
„Deja, nustatėme, kad abiejose pusėse vyksta karo belaisvių kankinimas ir netinkamas elgesys su jais“, – teigė JT Ukrainoje įsikūrusios stebėsenos grupės vadovė Matilda Bogner.
„Jei palygintume pažeidimus, pastebėtume, kad ukrainiečių karo belaisvių kankinimas ar netinkamas elgesys su jais dažniausiai pasitaiko beveik kiekviename įkalinimo etape. Ir dažniausiai daugelyje Rusijos ar okupuotos Ukrainos teritorijų kalinimo sąlygos yra blogesnės“, – pabrėžė M.Bogner.
Baisiausios ukrainiečių karo belaisvių kankinimo ar netinkamo elgesio formos dažniausiai pasitaiko tardymo metu, pridūrė ji. Ukrainiečiai dažnai kankinami elektrošoku ir įvairiais kankinimo metodais, įskaitant kabinimą ant virvės ir mušimą.
„Kai jie atvyksta į internavimo vietas, dažnai vyksta vadinamieji sutikimo mušimai. Be to, jiems dažnai trūksta maisto ir vandens“, – sakė M.Bogner.
Rusų karo belaisviai taip pat yra pranešę apie mušimus ir kratymą elektros šoku.
„Bet kokia kankinimo ar netinkamo elgesio forma yra draudžiama pagal tarptautinę teisę, – pažymėjo M. Bogner. – Tai nepriimtina nė vienai pusei.“
BBC negalėjo nepriklausomai patvirtinti konkrečių K.Jefremovo kaltinimų dėl kankinimų, tačiau jie atitinka kitus teiginius apie Ukrainos belaisvių išnaudojimą. Rusijos gynybos ministerija iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
„Išdavikas ir dezertyras“
K.Jefremovas galiausiai grįžo į savo išminavimo padalinį, bet neilgam. „Septyni iš mūsų priėmė sprendimą [palikti kariuomenę], – pasakojo jis.
Gegužės pabaigoje, grįžęs į Čečėniją, jis parašė atsistatydinimo pareiškimą. Kai kurie vyresnieji karininkai nebuvo patenkinti.
„Jie pradėjo man grasinti. Karininkai, kurie Ukrainoje nebuvo praleidę nė dienos, man sakė, kad esu bailys ir išdavikas. Jie neleido man atsistatydinti. Buvau atleistas iš darbo“, – pridūrė K.Jefremovas.
K.Jefremovas parodė ir laiškus iš kariuomenės. Pirmajame dokumente jis kaltinamas „vengimu atlikti pareigas“ ir įsakymo grįžti į Ukrainą nevykdymu. Tai apibūdinama kaip „rimtas drausmės pažeidimas“. Antrajame rašte kalbama apie K.Jefremovo „ankstyvą atleidimą iš karinės tarnybos... už sutarties pažeidimą“.
„Po 10 tarnybos metų buvau pasmerktas kaip išdavikas, dezertyras vien dėl to, kad nenorėjau žudyti žmonių, – piktinosi jis. – Bet džiaugiausi, kad dabar esu laisvas žmogus, kad man nereikės žudyti ar būti nužudytam.“
K.Jefremovas išėjo iš kariuomenės. Bet ne be pavojaus būti išsiųstam atgal į karą. 2022 m. rugsėjį Rusijos lyderis Vladimiras Putinas paskelbė vadinamąją „dalinę mobilizaciją“. Šimtai tūkstančių Rusijos piliečių buvo pašaukti į kariuomenę ir išsiųsti į Ukrainą.
Kadangi jau buvo tarnavęs rusų Kariuomenėje Ukrainoje, K.Jefremovas sakė žinojęs, kad ramybėjė paliktas nebus. Jis sugalvojo pabėgimo planą.
„Namuose, kuriuose gyvenau, palėpės lubose pasidariau liuką... tam atvejui, jei policija ir šaukimo į kariuomenę pareigūnai įsiveržtų ir įteiktų šaukimo dokumentus. Į mano namus atvažiuodavo šaukimo į kariuomenę pareigūnai ir laukdavo manęs savo automobiliuose. Taigi išsinuomojau butą ir ten pasislėpiau“, – paaiškino jis.
„Pasislėpiau ir nuo kaimynų, nes buvau girdėjęs apie atvejus, kai kaimynai pranešė policijai apie jaunuolius, kurie buvo pašaukti į kariuomenę ir slapstėsi. Man tokia situacija atrodė žeminanti ir nepriimtina“, – pridūrė.
Vėliau K.Jefremovas susisiekė su Rusijos žmogaus teisių gynimo grupe „Gulagu.net“, kuri padėjo jam išvykti iš Rusijos.
Ką K.Jefremovas mano apie rusus – o tokių yra daug – kurie reiškia paramą V.Putino sprendimui įsiveržti į Ukrainą?
„Nežinau, kas dedasi jų galvose, – sakė jis. – Kaip jie gali leisti save apgaudinėti? Eidami į turgų jie žino, kad gali būti apgauti. Jie nepasitiki savo žmonomis, vyrais. Bet žmogui, kuris juos apgaudinėja jau 20 metų, tereikia duoti žodį, ir šie žmonės pasirengę eiti, žudyti ir mirti. Negaliu to suprasti.“
Baigdamas pokalbį K.Jefremovas atsiprašė Ukrainos žmonių.
„Atsiprašau visos ukrainiečių tautos už tai, kad atėjau į jų namus kaip nekviestas svečias su ginklu rankose. Ačiū Dievui, kad nieko nesužeidžiau. Aš nieko nenužudžiau. Ačiū Dievui, kad nebuvau nužudytas. Net neturiu moralinės teisės prašyti ukrainiečių atleidimo. Negaliu atleisti sau, todėl negaliu tikėtis, kad jie atleis man“, – sakė jis.
Parengta pagal BBC inf.
