Karui Ukrainoje pereinant į lemtingą etapą – Kachovkos užtvankos griūtis nenaudinga nė vienai pusei

Rusų kareiviams apšaudant po Kachovkos užtvankos susprogdinimo iš užtvindytų gyvenviečių ištrūkti padedančius gelbėtojus, potvynio vandenų išneštos ir išmestos žuvys patvirtino Ukrainos teiginius apie Rusijos vykdomą „ekocidą“.

Kachovkos hidroelektrinės sprogimo sukeltas potvynis.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Kachovkos hidroelektrinės sprogimo sukeltas potvynis.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūties patvinusi Dniepro upė užliejo didžiules Ukrainos teritorijas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūties patvinusi Dniepro upė užliejo didžiules Ukrainos teritorijas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūties patvinusi Dniepro upė užliejo didžiules Ukrainos teritorijas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūties patvinusi Dniepro upė užliejo didžiules Ukrainos teritorijas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūties patvinusi Dniepro upė užliejo didžiules Ukrainos teritorijas.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūties patvinusi Dniepro upė užliejo didžiules Ukrainos teritorijas.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos užtvankos susprogdinimas.<br>EPA/ELTA nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos užtvankos susprogdinimas.<br>EPA/ELTA nuotr.
Po Kochovkos susprogdinimo potvynio vandenų išneštos ir išmestos žuvys.<br>CO/Scanpix nuotr.
Po Kochovkos susprogdinimo potvynio vandenų išneštos ir išmestos žuvys.<br>CO/Scanpix nuotr.
Kachovkos užtvankos susprogdinimo pasekmės.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Kachovkos užtvankos susprogdinimo pasekmės.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos užtvankos susprogdinimo pasekmės.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Kachovkos užtvankos susprogdinimo pasekmės.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jun 9, 2023, 8:14 PM

Po sprogimo paties Kremliaus kareiviai buvo nuplauti, jų tranšėjos užtvindytos, gyvenamosios patalpos užlietos, o kai jie išbėgo į atvirą vietą perisgrupuoti, Ukrainos pajėgos nuo kito Dniepro upės kranto ant jų „pylė mirtį“, rašo CNN.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai buvo Rusijos įvartis į savus vartus. Jie susprogdino užtvanką, kurią patys kontroliavo ir užtvindė savo kariuomenę bei okupuotus Ukrainos civilius gyventojus.

Tačiau Maskva turi tradiciją paaukoti savo žmonių gyvybę „už tėvynę“. Tuo pačiu būdu, toje pačioje upėje tai atsitinka ne pirmą kartą.

Kai 1941 m. nacių kariuomenė per Ukrainą žengė į priekį prieš Rusijos kariuomenę, Stalino slaptoji policija, NKVD, gavo baisiai negailestingą įsakymą.

Jie turėjo susprogdinti Zaporožės hidroelektrinės užtvanką, kuri perskrodė to paties pavadinimo pramoninį miestą, esantį 200 km aukštyn upe nuo dabartinės Naujosios Kachovkos užkardos.

Rugpjūčio 18 d. Stalino pakalikai įvykdė jo įsakymą. Pažeidus užtvanką, žemyn upe plūstelėjo vandens banga, kuri pražudė sovietų karius ir tūkstančius civilių gyventojų. Oficiali žiaurumo istorija nebuvo užfiksuota, o istorikai nesutaria dėl žuvusiųjų skaičiaus, kuris svyruoja nuo 20 iki 100 tūkst. žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą apkaltino Maskvą dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo ir pareiškė, kad Rusija turėtų prisiimti baudžiamąją atsakomybę už „ekocidą“.

Antradienį duodamas interviu nacionalinei žiniasklaidai V.Zelenskis sakė: „Mūsų nuomone, tai yra nusikaltimas, Generalinė prokuratūra jį jau užregistravo. Ji turės įrodymų. Yra šiuolaikinė klasifikacija – ekocidas“, – sakė jis ir pridūrė: „Tarptautinės institucijos, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą, turėtų reaguoti.“

Tiek Kijevas, tiek Maskva kaltina vienas kitą užtvankos susprogdinimu, nors oficialiai išlieka neaišku, ar užtvanka buvo užpulta tyčia, ar griūtis įvyko dėl konstrukcijos gedimo.

V.Zelenskis rėmėsi praėjusių metų Ukrainos žvalgybos ataskaita, kurioje teigiama, kad užtvanką užminavo okupacinė Rusijos kariuomenė.

„Tragedijos pasekmės paaiškės po savaitės. Kai vanduo pasitrauks, paaiškės, kas liko ir kas bus toliau“, – sakė jis.

Jo pareigūnai ne kartą sakė, kad užtvanką sunaikino Rusija, norėdama sužlugdyti Ukrainos planus surengti plataus masto kontrpuolimą.

Prieš vandens antplūdžiui pasklidus po žemumas jos rytiniuose krantuose, Dniepro upė Rusijos kariuomenei buvo grėsminga natūrali gynyba.

Kai praėjusią vasarą jie buvo išstumti iš Chersono miesto, pasitraukė į rytus ir pietus, susprogdino tiltus per jį ir įsitvirtino rytiniuose krantuose. Per kelias valandas snaiperiai nusitaikė į taikinius, o šauliai apšaudė neseniai išvaduotą miestą iš pelkių palei upę.

Ukraina, savaime suprantama, slėpė, kaip ji planuoja pradėti kontrpuolimą, siekdama susigrąžinti pernai Rusijai prarastą teritoriją.

Ji vykdo zondavimo atakas, arba žvalgybą ugnimi, palei fronto liniją, einančią į rytus nuo Zaporožės link Donecko miesto. Jomis aiškiai siekiama išbandyti Rusijos gynybą ir priversti jos generolus spėlioti.

Bachmute, rytiniame mieste, kurį abi pusės vadina „mėsmale“, nereguliariai įsiplieskia ugnis, Ukrainai bandant apeiti Rusijos pajėgas, užėmusias didžiąją dalį miesto teritorijų.

Taip pat Ukraina remia „rusų disidentų“ pajėgas (visi jų kovotojai turi Ukrainos karinius pažymėjimus), kurios pastarąsias porą savaičių įsiveržė į Rusijos teritoriją į šiaurę nuo Charkovo.

Šio naujo fronto atsivėrimas privertė net patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną liepti savo administracijai priešintis bandymams destabilizuoti jo vyriausybę.

„Šiandien mes taip pat nagrinėsime šiuos klausimus, susijusius su Rusijos saugumo, šiuo atveju vidaus politinio saugumo, užtikrinimu, atsižvelgdami į pastangas, kurių vis dar imasi ir didina mūsų piktavaliai, siekdami destabilizuoti padėtį Rusijos viduje. Privalome padaryti viską, kad bet kokia kaina užkirstume tam kelią“, – neseniai sakė jis.

Taigi pastaruoju metu iniciatyvos ėmėsi Ukraina.

Tad nenuostabu, kad galbūt Rusijai reikėjo destabilizuoti Kijevą įspūdinga humanitarine ir ekologine katastrofa, kuri, kaip tikėjosi Maskva, galėjo pakeisti istorijos tėkmę – ir pakeitė upės tėkmę.

Bet kokie planai, kuriuos Kijevas galėjo turėti puolimui per upę, dabar yra daug sudėtingesni dėl daug platesnio vandens telkinio, labiau pelkėto kraštovaizdžio ir nepažymėtų vandenų.

Tačiau Rusija taip pat patyrė pralaimėjimų.

„Jų pozicijos buvo visiškai sunaikintos. Jos pilnos vandens. Kol kas jie turi daug sužeistų ir žuvusių žmonių, turime informacijos, kad jų yra šimtai“, – antradienį CNN sakė Ukrainos kariuomenės kapitonas Andrijus Pidlisnas.

Ukrainiečių karininkas, vadovaujantis vyrams, kuriems pavesta stebėti ir puldinėti Rusijos pajėgas rytiniame upės krante, akylai stebėjo potvynius, kurie užplūdo Rusijos karius – išstūmė juos į atvirą vietovę, kur juos buvo galima lengviau likviduoti.

„Dabar matome, kad anksčiau jie slėpėsi pastatuose, grioviuose, ir mums buvo sunku suprasti, kiek jų yra ir kur jie yra. Tačiau dabar mes juos visus matome, nes jie tiesiog bėga ir bando evakuotis. Jie paliko ne tik savo pozicijas, bet ir visus savo ginklus, įrangą, amuniciją ir transporto priemones, įskaitant šarvuočius“, – sakė Ukrainos karininkas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos tvirtino, kad jų kontrpuolimas apėmė nenumatytų atvejų planavimą nelaimės užtvankoje atveju.

Jos teigė, kad yra „aprūpintos visomis reikalingomis vandens transporto priemonėmis ir pontoniniais tiltais vandens kliūtims įveikti“.

Kijevo kariškiai pridūrė, kad Rusija užtvanką susprogdino (kaip prieš tai sovietai, kovodami su Vokietijos nacių kariuomene), taip desperatiškai bandydama sužlugdyti Ukrainos puolimą.

Tačiau yra dar viena detalė, į kurią verta atsižvelgti. Kachovkos užtvanka yra gėlo vandens kanalų sistemos, kuri aprūpina didžiąją dalį Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio poreikių, pradžioje.

„Tai, kad Rusija sąmoningai sunaikino Kachovkos užtvanką, kuri ypač svarbi aprūpinant vandeniu Krymą, rodo, kad Rusijos okupantai jau suprato, jog teks bėgti ir iš Krymo“, – sakė V.Zelenskis.

Vandens tiekimo nutraukimas didžiuliams garnizonams Kryme, kuris taip pat yra Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinė, veikiau pasitarnautų Ukrainos nei Rusijos interesams (bent jau trumpuoju kariniu laikotarpiu).

Taigi Naujosios Chakovkos užtvankos, kuri apsunkino Ukrainos planus, bet užtvindė rusų gynybą fronto linijoje, kuri buvo mažai tikėtinas pirmas ukrainiečių puolimo pasirinkimas, sunaikinimas nepasitarnavo nė vienai pusei.

Tačiau Kijevui tai brangiai kainavo dabar ir dar brangiau kainuos ateityje – o nusilpusi Ukraina, kad ir kokia pikta būtų, yra galutinis Rusijos tikslas.

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.