Praėjus kelioms valandoms po aborto Jennifer Ryan vyko namo į Dubliną iš Liverpulio.
Jos kūdikio kūnas buvo karste mašinos bagažinėje. Šildymas buvo išjungtas, kad kūnas nepradėtų irti.
Po medikamentinio aborto, per kurį injekcija sustabdė vaisiaus širdį, o tada buvo sukeltas gimdymas, moteris su partneriu Dave’u nusprendė palaidoti neišsivysčiusį kūdikį gimtinėje.
J.Ryan košmaras prasidėjo 2012 metų spalį, kai 22 nėštumo savaitę per ultragarso tyrimą paaiškėjo, kad vaisius neturi jokių šansų likti gyvas.
„Jis turėjo labai sunkią stuburo smegenų išvaržos formą. Nebuvo jokio skysčio, nes jis neturėjo kepenų. Jo plaučiai negalėjo vystytis, jis niekada nebūtų galėjęs kvėpuoti“, – laikraščiui „Financial Times“ pasakojo moteris.
Jai buvo paaiškinta, kad dėl itin griežtų abortus draudžiančių įstatymų Airijoje – aštuntoji konstitucijos pataisa suteikia vaisiui vienodas teises kaip ir motinai – ji turi du pasirinkimus: „Arba toliau nešiok kūdikį, kas savaitę tikrinsime ir sukelsime gimdymą, kai širdis nustos plakusi. Arba gali keliauti.“
Žodis „keliauti“ reiškė viena – važiuoti į Jungtinę Karalystę, kur tam tikromis sąlygomis abortai atliekami legaliai. Laukė siaubinga patirtis – juo labiau, kad viską reikėjo daryti slapta.
„Kai grįžti, norisi apie tai pasikalbėti, tačiau papasakoti visą tiesą bijai“, – sakė 31 metų J.Ryan ir prisiminė, kaip žmonėms aiškino, kad vaiko širdis sustojo ir neva todėl teko skatinti gimdymą.
„Jaučiausi melagė“, – prisipažino moteris, dabar su vyru auginanti tris vaikus.
Mirė užsitęsus persileidimui
Praėjus savaitei po J.Ryan aborto Liverpulyje, Airijos mieste Golvėjuje mirė 31-erių stomatologė Savita Halappanavar, kai užsitęsus persileidimui jai prasidėjo kraujo užkrėtimas.
Ši moteris maldavo nutraukti nėštumą vos tik sužinojusi, kad prasidėjo persileidimas, tačiau jai nebuvo leista.
„Savitos mirtis įkvėpė socialines permainas. Žmonės įsiuto, pradėjo reikalauti, kad kas nors būtų daroma“, – sakė patyrusi moterų teisių aktyvistė Ailbhe Smyth.
Suvokdami, kad šio skaudaus klausimo ignoruoti nebegalima, politikai pavėluotai priėmė poįstatyminį teisės aktą, sukonkretinantį Airijos abortų įstatymą.
Tokiu atveju, kai gresia realus ir rimtas pavojus motinos gyvybei, nutraukti nėštumą gali būti leidžiama.
Tačiau šalyje, kurioje apie 3000 moterų kasmet keliauja į Jungtinę Karalystę ieškoti pagalbos arba ryžtasi nelegaliems abortams namuose, S.Halappanavar mirties atvejis tik paaštrino debatus dėl konstitucijos.
Diskusijos pasieks aukščiausią tašką gegužės 25-ąją, kai referendume Airijos žmonių bus klausiama: ar reikia panaikinti aštuntąją pataisą? Jei pataisa nebus panaikinta, jokie šalies abortų įstatymų pakeitimai neįmanomi. Airiai šiuo klausimu yra itin susiskaldę.
Įteisino gėjų santuokas
Tiems, kurie mano, kad gyvybė prasideda vos pastojus, atrodo, jog aštuntoji pataisa išgelbėjo tūkstančius gyvybių. Bet kitiems ši mintis skamba klaidingai.
„Airijos žmonės tikrai susipažinę su abortais. Tiesiog tam jiems reikia keliauti kitur“, – sakė Airijos nacionalinių gimdymo namų vadovė Rhona Mahony.
Jeigu Airija balsuos „taip“, vyriausybė siūlo priimti įstatymą, leidžiantį abortus iki 12-osios nėštumo savaitės.
Taip pat vėlyvesnius, jeigu kyla grėsmė ar rimta žala nėščiajai ir vaisiaus gyvybei.
Maždaug tokie įstatymai galioja daugumoje Europos šalių, bet Airijai tai būtų milžiniškas žingsnis kelyje nuo labiausiai katalikiškos šalies pasaulyje į šį tą labiau pasaulietiško ir liberalaus.
Kai prieš trejus metus Airijos piliečiai referendume pritarė tos pačios lyties asmenų santuokoms, tai buvo laikoma ženklu, kad šalis tolsta nuo savo gilių katalikiškų šaknų.
Tai įvyko po skandalingų įvykių, susijusių su kunigais pedofilais, ir radus šimtus kūdikių palaikų nežymėtuose kapuose prie namų netekėjusioms moterims.
Ženkliukai su kūdikio pėdomis
Airijos laisvės rinktis kampanijos būstinėje Dubline A.Smyth pasakojo „Financial Times“ korespondentei, kad nors dauguma airių save laiko katalikais, tai nereiškia, jog jie aklai paiso Katalikų bažnyčios tokiais klausimais kaip asmens moralė.
Tačiau abortai užima ypatingą vietą airių pasaulėžiūroje, ir referendumas taps tikru lakmuso popierėliu siekiant patikrinti, kiek Airija pasikeitė.
„Dešimtmečiais mums buvo kalama, kad abortas yra žmogžudystė. Tai labai subtili tema“, – sakė A.Smyth.
Kad geriau suprastum Airijos požiūrį į abortus, reikia prisiminti 1983-iuosius, kai buvo priimta aštuntoji konstitucijos pataisa.
Abortai jau tada nebuvo legalūs, bet politikai ir dvasininkai bijojo pasaulyje pučiančių liberalių vėjų, todėl norėjo įtvirtinti draudimą konstitucijoje. Tuomet referendume už bet kokių abortų draudimą balsavo 67 procentai airių.
Airė korespondentė Orla Ryan tuos laikus prisimena taip: į jos mokyklą šviesti moksleivių ateidavo atstovai iš Negimusio vaiko apsaugos organizacijos, visoje Airijoje mergaitės nešiojo mažytį auksinį ženkliuką su naujagimio pėdutėmis, kampanijos „Už gyvybę“ simbolį.
Praėjus keliems mėnesiams po to balsavimo nėščia penkiolikametė išėjo iš klasės Longforde ir netoliese griovoje pagimdžiusi mirė.
Netrukus paplūdimyje Keryje aptiktas negyvas kūdikis, o kitas rastas užkastas fermoje.
Jei netekėjusi moteris neatiduodavo kūdikio įvaikinti, rizikavo likusį gyvenimą praleisti kaip „brokuota prekė“. Jeigu mergina patekdavo „į bėdą“, būdavo juokaujama, kad jai telieka gerti degtinę, sėdėti vonioje ir melstis.
9-ajame dešimtmetyje atrodė, kad kalbėti prieš abortus – esminė katalikybės paskirtis. Taip pat kaip katalikybė buvo esminė airio savybė.
Buvo neįmanoma netgi įsivaizduoti, kad gali būti kitaip.
Kalėjimas dėl sprendimo
Kaip nuo to laiko keitėsi airių nuostatos?
Anot A.Smyth, kuri tris dešimtmečius aktyviai dirbo siekdama permainų, vienas veiksnių – sumažėjusi Bažnyčios įtaka.
Dabar Airija atsivėrė, jaunimas nebūtinai save apibūdina kaip katalikus, daugiau moterų atvirai kalba apie patirtį, o abortai tampa ne tiek moralės, kiek sveikatos apsaugos klausimu.
Dublino gimdymo namai išgarsinti rašytojo Jameso Joyce’o romane „Ulisas“.
Dabartinė jų vadovė Rh.Mahony juokiasi, jog užtenka perskaityti knygos skyrių apie šią vietą, kad suvoktum, dėl ko J.Joyce’as Airijoje taip ilgai buvo draudžiamas.
Tačiau jos juokas nutyla, kai ji pradeda aptarinėti Airijos abortų įstatymus ir jų įtaką pacientams bei gydytojams.
Gydytojai gali nutraukti nėštumą, jei moters gyvybei gresia pavojus, bet jei kam nors pasirodys, kad sprendimas buvo klaidingas, medikui gresia 14 metų kalėjimo.
„Ką reiškia realus pavojus gyvybei? Dešimt procentų? Dvidešimt?
O kur pačios moters nuomonė, ką ji laiko realia rizika?“ – svarstė Rh.Mahony.
Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, chorioamnionitas, kelia rimtą grėsmę: „Moteris gali atrodyti gerai devintą ryto, bet per pietus gulėti mirties patale.“
Medikei atrodo sunkiai suvokiama, kad, pagal 1992 metais priimtą tryliktąją konstitucijos pataisą, Airijos moterims legaliai leidžiama vykti į kitą šalį atlikti aborto, bet jeigu ši procedūra būtų atlikta namie, nėščiajai grėstų 14 metų kalėjimo.
Rh.Mahony nuomone, visa aštuntoji pataisa yra neteisinga: „Jei motina miršta, vaisius miršta kartu. Nelogiška kalbėti apie teisę gyventi anksčiau nei tada, kai vaisius gali išgyventi pats.“
Tarytum dantį išsirauti
Požiūris, kad abortas yra įprasta procedūra, gana dažnas Dubline ir kituose Airijos miestuose, kur aštuntoji pataisa laikoma praėjusios eros palikimu.
Eros, kai moterų seksualumas buvo griežtai reguliuojamas, kontraceptikai sunkiai prieinami, o konstitucija draudė net skyrybas – jos legalizuotos tik 1996 metais).
Bet kitose vietovėse klesti konservatyvumas.
Nuo Dublino iki Klonmelio miesto Tipererio grafystėje – trys valandos kelio. Pranciškonų vienuolyne kabo plakatas, kad abortai kiekvieną dieną nužudo 120 tūkstančių kūdikių.
Jame kviečiama į maldų kryžiaus žygį – po rožinį kiekvieną gavėnios dieną – kad tik pataisos atšaukimas būtų sustabdytas. Čia dalijamos ir skrajutės su specialiomis maldomis, kurios turi apsaugoti Airiją nuo „abortų rimbo“.
Iš pamaldų išeinanti 74 metų Bridget sakė, kad pažįsta moterų, kurios yra pasidariusios abortą: „Neklauskite manęs – kaip. Bet tai sugriovė jų gyvenimą. Viena po to nusižudė. Ją pasiglemžė kaltės jausmas. Aš norėčiau, kad būtų išsaugota aštuntoji pataisa, nes kitaip abortas bus tas pat, kas išsirauti dantį.“
Vienas 48 metų vyriškis sakė esąs už teisę rinktis, bet, jo nuomone, debatus drumsčia nerimas dėl to, kad 12 savaičių yra slidi riba.
„Žmonės nori, kad moterys galėtų rinktis, tačiau nenori atsakyti už tai, jei vaisius būtų pašalintas 13-ąją ar 14-ąją savaitę“, – sakė airis.
Reikėtų deramos paramos
Airijos parlamento narys Mattie McGrathas yra puikiai žinomas dėl nusistatymo prieš bet kokius abortus.
Jis rengia mitingus ir susitikimus su žmonėmis mugėse ir parduotuvėse. Jo biure pilna brošiūrų apie „abortus pietų metu“ Jungtinėje Karalystėje.
„Tikiu, kad gyvybė yra gyvybė nuo apvaisinimo iki mirties. Tai yra Dievo įsakymas „Nežudyk“, – įsitikinęs 59 metų politikas.
Kai korespondentė jam papasakojo apie J.Ryan, vienos iš daugybės moterų, kurių vaisiui nustatyta mirtina diagnozė, atvejį, vyriškis sutiko, kad tai siaubinga, bet pridūrė, kad, jo manymu, joks gydytojas neturi teisės nuspręsti, kiek laiko vaikas gyvens.
Pasak M.KcGratho, tokioms šeimoms reikėtų deramos paramos, o visoms netyčia pastojusioms moterims – rimčiau žvelgti į alternatyvą atiduoti naujagimį įvaikinti.
Vis dėlto apklausos nuosekliai rodo, kad referendume turėtų laimėti pasisakantys už moterų teisę rinktis. Tiesa, iki šiol dalis airių neapsisprendę, kaip balsuos. O kadangi atotrūkis tarp stovyklų nedidelis, referendumo baigtis neaiški.
Abortų priešininkai aiškina, kad jie stoja į mūšį už žmonių gyvybę.
„Vos užsimezga gyvybė, tas vaikas nusipelno būti saugomas.
Kas būtų, jei sakytum, kad mažas vaikas yra ne toks pat kaip pagyvenęs pensininkas. Visi vienodi ir turi būti saugomi“, – įsitikinusi „Pro Life Campaign“ atstovė Cora Sherlock
Tačiau žmonės, kurie mano, kad moterys turi turėti teisę rinktis, kalba kitaip.
Jie primena, kad referendumo dieną, kaip ir bet kurią kitą, devynios moterys darytis aborto vyks į užsienį.
Kad ir kaip baigtųsi balsavimas, Rh.Mahony mano, kad nėštumai ir toliau bus nutraukiami: „Taip, kaip vyko nuo pradžių pradžios.“
