Nuo gruodžio pradžios, kada virusas pirmą kartą buvo diagnozuotas Kinijoje, juo jau užsikrėtė per 6 tūkst. žmonių visame pasaulyje, o pagal dabartinius duomenis – 132 mirė. Dešimtys atvejų yra užfiksuoti už Kinijos ribų.
Medicininės technologijos per pastaruosius metus yra itin sparčiai pažengę, tad kas turi būti padaryta, kad centrinėje Kinijoje kilęs virusas netaptų rimta globalia grėsme?
Daug informacijos apie „2019-nCoV“ medikų įvardijamą virusą dar nėra žinoma, tačiau Kinijos valdžia skelbia, kad jis plinta tarp žmonių ir žmonės virusą gali kelias dienas nešioti prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Tai žymiai apsunkina viruso plitimo sulaikymą.
Patvirtinti korona viruso atvejai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai viruso plitimo dar nevadina globalia problema, tačiau pripažįsta – virusas tikrai plinta itin greitai. Savaitgalį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įspėjo, kad problema tik didėja.
„Gyvybė yra nepaprastai svarbus dalykas. Mūsų atsakomybė yra užkirsti kelią epidemijos plitimui“, – kalbėjo Xi Jinpingas.
Ar situacija tikrai yra tokia bloga?
Viruso plitimas kelia baimę, tačiau svarbu pastebėti, kad dauguma atvejų nepasibaigė mirtimi.
Antradienio duomenimis, Uhano viruso mirtingumo procentas buvo 2,3 proc.
2003 metais praūžusio SŪRS koronaviruso mirtingumas siekė 9,6 proc., o 2012 metais Artimuosiuose Rytuose siautęs panašus koronavirusas pasižymėjo 35 proc. mirtingumu.
Kaip daktarai kovoja su virusu?
Specialaus koronaviruso gydymo nėra, nes pasireiškiantys simptomai yra įvairiausi – nuo peršalimo iki sutrikimų kvėpavimo takuose.
Užsikrėtę asmenys yra izoliuojami ligoninėse, kad neužkrėstų kitų žmonių, tačiau yra baiminamasi, kad virusas tokiu būdu gali plisti gydymo įstaigose.
Kitas kovojimo su viruso plitimu būdas yra aiškinimasis, su kuo kontaktą turėjo užkrėstas žmogus ir bandymas sulaikyti tuos žmones nuo galimos tolimesnės viruso plėtros.
„Atsekant kontaktą, identifikuojant naujus atvejus ir juos izoliuojant galima sustabdyti viruso plėtrą“, – tvirtino PSO atstovas Davidas Heymannas.
Kelionių draudimas
Kinijoje ir Honkonge pastaruoju metu yra įsigalioję rimti kelionių draudimai. Karantino zona Kinijoje yra paskelbta daugiau kaip 10 miestų. Juose yra uždrausta keliauti, yra nutrauktas susisiekimas viešuoju transportu.
Taip pat yra sustabdytos visos viešosios ir kultūrinės veiklos. Tai apima virš 56 mln. žmonių.
Uhano metas Zhou Xianwangas nacionaliniam Kinijos transliuotojui CCTV teigė, kad nors istorija šio žingsnio neprisimins maloniai, tai yra būtina daryti, kad užtikrinti žmonių saugumą.
Tiesa, nors ir kelionės yra draudžiamos, šimtai užsienio valstybių piliečių jau buvo evakuoti iš Uhano, o anksčiau iš karantino zonos pasitraukę užkrėsti asmenys gali sėkmingai platinti virusą.
Honkongo valdžios atstovai nusprendė uždrausti į miestą atvykti žmonėms, kurie lankėsi viruso židinyje – Hubėjaus provincijoje – per pastarąsias 14 dienų. Honkonge buvo uždaryta daugelis pasienio su Kinija punktų.
Kada bus sukurta vakcina?
PSO duomenimis, praėjusį amžių raupai visame pasaulyje pražudė 300 mln. žmonių. Tačiau vakcinų dėka tai tapo pirmąją visiškai išnaikinta liga. Paskutinis šios ligos atvejis buvo užfiksuotas 1977 metais Somalyje.
Mokslininkai jau mėgina sukurti vakciną Uhano koronavirusui, tačiau šis procesas gali ilgai užtrukti.
Medikai tvirtina, kad pirmieji klinikiniai vakcinos tyrimai gali būti pradėti tik po kelių mėnesių ir net tada prireiks daugiau kaip metų, kad ji būtų pradėta masiškai naudoti.
Sėkmės atveju, net ir tada ji nepadės jau užsikrėtusiems žmonėms. Ją naudoti galės tik dar koronavirusu nepaveikti žmonės.
Kaip apsisaugoti žmonėms?
Kinijoje daugybė žmonių dabar dėvi veido kaukes. Gamyklos dirba papildomas pamainas, kad būtų užtikrintas jų poreikis.
Tačiau dar nėra tiksliai aišku, kaip plinta virusas ir ar paprastos kaukės jį gali sustabdyti.
„Nėra jokių įrodymų, kad tai padeda žmonėms apsisaugoti. Jeigu veido kaukėje yra bent mažiausiais plyšelis patekti orui – žmogus gali užsikrėsti“, – tvirtino D.Heymannas.
Ekspertai tvirtina, kad svarbiausias apsisaugojimo būdas yra nuolatinis rankų plovimas.
Virusas gali plisti toliau inkubacinio laikotarpio metu, tad oro uostų tikrintojai gali ir nepastebėti koronavirusu užsikrėtusių žmonių, o tai tik dar labiau gali apsunkinti viruso plėtrą.
Parengta pagal CNN informaciją.
