Keisti V. Zelenskio ir Xi Jinpingo santykiai: kodėl Ukraina išlaiko gerus santykius su Kremliaus sąjungininke?

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mielai kritikuoja šalis, įskaitant Vengriją ir Vokietiją, už tai, kad jos pernelyg suartėjo su rusais. Tačiau kalbai pasisukus apie Kiniją – plokštelė keičiasi. Ekspertu teigimu, jis žaidžia ilgą diplomatinį žaidimą su Maskvos sąjungininke Nr. 1: prezidentu Xi Jinpingu.

Karas Ukrainoje. Charkovas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Charkovas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Scanpix/ZUMAPRESSS nuotr.
Scanpix/ZUMAPRESSS nuotr.
Xi Jinpingo ir V.Putino susitikimas privertė pasaulį suklusti.<br>EPA/ELTA nuotr.
Xi Jinpingo ir V.Putino susitikimas privertė pasaulį suklusti.<br>EPA/ELTA nuotr.
Xi Jinpingas ir V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Xi Jinpingas ir V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Volodymyras Zelenskis.<br>IMAGO/Scanpix nuotr.
Volodymyras Zelenskis.<br>IMAGO/Scanpix nuotr.
Xi Jinpingas ir V. Putinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Xi Jinpingas ir V. Putinas.<br>AP/Scanpix nuotr.
V. Zelenskis.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
V. Zelenskis.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Kinijos vadovas Xi Jinpingas trečiadienį i<br>AFP/Scanpix nuotr.
Kinijos vadovas Xi Jinpingas trečiadienį i<br>AFP/Scanpix nuotr.
Xi Jinpingas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Xi Jinpingas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
​Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį per susitikimą su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mi<br>AP/Scanpix nuotr.
​Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį per susitikimą su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mi<br>AP/Scanpix nuotr.
​Antradienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyko į Kremlių oficialių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, vaizdus transliavo Rusijos valstybinė televizija.<br>AP/Scanpix nuotr.
​Antradienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyko į Kremlių oficialių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, vaizdus transliavo Rusijos valstybinė televizija.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Mar 27, 2023, 9:47 PM

Yra svarių priežasčių, kodėl reikia nesipykti su kinais, nepaisant jų „neribotos partnerystės“ su Maskva. V. Zelenskis nori išlaikyti Pekiną kaip investuotoją, prekybos partnerį ir potencialų tarpininką, o ne atstumti jį nuo savęs ir rizikuoti, kad Xi Jinpingas vieną dieną patvirtins didelį ginklų eksportą Rusijos pajėgoms.

Tikėtina, kad artimiausiais metais Kinijos kišenės taip pat atliks svarbų vaidmenį padedant Ukrainai atkurti karo nuniokotą teritoriją.

Šią savaitę Xi Jinpingas lankosi Maskvoje, todėl vis dažniau spėliojama, kad jis pagaliau gali surengti pirmąjį pokalbį telefonu su V. Zelenskiu po Rusijos invazijos į Ukrainą. Nors joks skambutis nebuvo patvirtintas, JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sakė, kad sveikintų tokį Xi Jinpingo ir V. Zelenskio pokalbį.

Pekinas ir Kijevas anaiptol nėra svetimi. Prieš karą Kinija buvo pagrindinė Ukrainos prekybos partnerė, prie to prisidėjo didžiulė Juodosios jūros miežių ir kukurūzų rinka. Pekinas taip pat daug investavo į Ukrainos infrastruktūrą, pavyzdžiui, uostus ir telekomunikacijas.

Stengdamasis išvengti nesutarimų su tokia svarbia partnere, Kijevas netgi susilaikė pernai per balsavimą JT, kad pasmerktų Kinijos vykdomą uigūrų musulmonų mažumos persekiojimą.

Atskleidžiama, kad nors ES ir NATO pareigūnai praėjusį mėnesį itin skeptiškai reagavo į Kinijos pateiktą 12 žingsnių planą karui Ukrainoje užbaigti, pats V. Zelenskis pabrėžė esąs pasirengęs palikti atviras duris Kinijos vadovaujamam dialogui.

„Manau, kad tai, jog Kinija pradėjo kalbėti apie Ukrainą, nėra blogai. Tačiau klausimas, kas seka po žodžių, – paslaptingai kalbėjo V. Zelenskis spaudos konferencijoje Kijeve. – Manau, kad kai kurie Kinijos pasiūlymai atitinka tarptautinę teisę, ir manau, kad mes galime dirbti su Kinija. Kodėl gi ne? Mūsų tikslas – suburti aplink save daugelį, kad izoliuotume vieną (Rusiją – red. past.).“

Toks požiūris į Kiniją kaip į potencialią taikos tarpininkę suskaldė ekspertų ir kritikų nuomones. Daugelis kritikų pažymi, kad pagrindinis Kinijos tikslas yra išlaikyti strateginę sąjungą su Rusija, kuri gali padėti jai atsverti demokratinius Vakarus. Komerciniai interesai ir jos, kaip tarpininkės, įvaizdis yra tolimoje antroje vietoje.

Ukrainos parlamento užsienio politikos komiteto vadovas Oleksandras Merežko „Politico“ teigė, kad neatrodo tikėtina, jog Pekinas darys įtaką Maskvai, „nes jis nenori sustabdyti V. Putino“.

ES užsienio reikalų atstovas spaudai Peteris Stano taip pat abejojo Kinijos, kaip sąžiningo tarpininko, tinkamumu.

„Kinija atsisako pripažinti, kas yra agresorius, o kas – auka. Pekinas stato Rusiją į vieną gretą su Ukraina, kuri yra brutaliai ir neteisėtai puolama pažeidžiant Jungtinių Tautų chartiją, būtent tą pačią chartiją, kurią Kinija tvirtina ginanti, – įsitikinęs P. Stano. – Kiekvienas yra kviečiamas tarpininkauti dėl taikos. Tačiau pirmiausia tam turi pritarti abi susijusios šalys“.

Su tokia pozicija nesutinka Ukrainos Azijos studijų asociacijos valdybos pirmininkė Vita Golod. Priešingai, ji teigė, kad Pekinas galėtų atlikti naudingą vaidmenį.

„Kinijai reikia Europos. Ir dabar ji gali tai parodyti darydama teigiamą įtaką. Ji gali sukurti tarpininkės įvaizdį šiame kare, panašiai kaip Pekinas sutaikė Irano ir Saudo Arabijos konfliktą ir tapo tikru taikdariu“, – aiškino ji „Politico“.

„Šį kartą Kinija supranta, kad jei jai pavyks padaryti tai, ko nepavyko padaryti JAV, ji sustiprins savo įtaką Europoje. O Kinijai dabar tikrai reikia Europos“, – neabejojo ji.

Sunkūs tarpusavio santykiai

Per pastaruosius kelerius metus Ukrainos ir Kinijos santykiuose būta ir skaudulių.

Didžiausias nesutarimas kilo dėl didžiausios Ukrainos aviacijos variklių gamintojos „MotorSich“, kurią kinai bandė nupirkti sudarydami sandorį, kurį Ukrainos vakarų sąjungininkai, įskaitant JAV, plačiai vertino kaip grėsmę saugumui.

Buvo labai baiminamasi, kad pagrindinės karinės technologijos pateks į Pekino rankas.

2017 m. Kinijos bendrovės „Skyrizon Aviation“ ir „MotorSich“ paprašė Ukrainos antimonopolinio komiteto (AMCU) pritarti jų susijungimui. Tačiau komitetas sandorį atmetė, o valstybės saugumas susijungimą sustabdė. 2020 m., kai „Skyrizon“ pateikė dar vieną prašymą AMCU, Ukrainos vyriausybė nurodė nacionalizuoti „MotorSich“. Tačiau netrukus ji persigalvojo ir paliko variklių gamintoją nežinioje.

Reaguodami į tai Kinijos investuotojai pateikė ieškinį tarptautiniam tribunolui, siekdami iš Ukrainos susigrąžinti 3,5 mlrd. JAV dolerių, manydami, kad Kijevas pažeidė 1992 m. investicijų apsaugos susitarimą. 2021 m. „Skyrizon“ taip pat pateikė skundą prieš Ukrainą Hagoje, reikalaudama, kad Ukraina sumokėtų 4,5 mlrd. dolerių kompensaciją.

„Tai buvo dviejų privačių institucijų reikalas ir jį buvo galima gražiai sutvarkyti. Tačiau mūsų vyriausybė įtraukė SBU (Ukrainos saugumo tarnybą– red. past.), – pasakojo V. Golod. – Dabar tai yra valstybės reikalas, ir situacija dar labiau pablogėjo“

„Šie klausimai nėra išspręsti, taškas nėra padėtas. Esame skolingi Kinijai daug pinigų“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Ukrainos diplomatiniai santykiai su Kinija yra pasiekę krizės tašką, teigia Ukrainos parlamento užsienio reikalų komiteto atstovas O. Merežko. Jis pastebėjo, kad kol dauguma šalių siekia izoliuoti Rusiją, Kinija daugelyje sričių gilina ryšius su valstybe agresore – iš jaunesniosios partnerės Rusija virsta vasale.

„Ir tai neabejotinai turės pasekmių Ukrainai ir Kinijos politikai Ukrainos atžvilgiu, – sakė O. Merežko. – Be to, Ukraina aiškiai pasirinko euroatlantinės integracijos kelią, kuris yra priešingas santykių su Kinija plėtojimui. Mes esame laisvo demokratinio pasaulio, o ne autoritarinių režimų pusėje.“

Vis dėlto, nors O. Merežko puoselėjo mažai vilčių sulaukti realios pagalbos iš Kinijos, Ukrainos diplomatinį požiūrį į Kiniją jis pavadino protingu „realpolitik“ požiūriu.

„Baiminamasi, kad jei pradėsime griežčiau kritikuoti Kiniją, Pekinas pasinaudos tuo kaip pretekstu sustiprinti savo pagalbą Rusijai ir net pradės teikti karinę pagalbą“, – tęsė O. Merežko.

Vaikšto plonu ledu

Nuo pat karo pradžios Kinija žodžiais deklaravo savo neutralumą ir susilaikė nuo balsavimo dėl Ukrainos rezoliucijų JT.

Pastaruoju metu politinė temperatūra pakilo, JAV valstybės sekretoriui Antonijui Blinkenui pareiškus, kad Pekinas svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai.

Tačiau ukrainiečiai laikosi itin diplomatiškos pozicijos.

Šalia įtampos, V. Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenka patikino, kad Ukraina „neturi aiškios vizijos dėl sankcijų Kinijai“.

Vis dėlto, nors Pekino prorusiška pozicija yra akivaizdi – pavyzdžiui, jis labai siekia sankcijų panaikinimo – nevyriausybinės organizacijos „Ukrainian Prism“ Užsienio politikos tarybos vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Serhijus Herasymčiukas sakė, kad kai kurie Kinijos 12 punktų plano elementai vis dėlto kelia susidomėjimą Ukrainoje.

„Žinoma, tai nėra taikos planas. Kai kurie ramsčiai yra prorusiški, – sakė S. Herasymčiukas. – Tačiau kiti yra svarbūs. Jais galime pasinaudoti spręsdami savo saugumo klausimus.“

Kaip vieną iš tokių punktų jis nurodė branduolinį saugumą: „Galime kalbėti apie garantijas, kad Rusija nenaudos branduolinio ginklo prieš Ukrainą. Arba kalbėti apie Zaporožės atominės elektrinės demilitarizavimą.“

Ukrainai taip pat galėtų būti naudingas Kinijos tarpininkavimas sprendžiant maisto saugumo klausimus, nes tai padėtų išplėsti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą. Šiuo metu Kinija yra pagrindinė ukrainietiškų grūdų, gaunamų per tris JT susitarimo koridorius, gavėja.

„Kinija potencialiai gali daryti spaudimą Rusijai, kad ši iniciatyva būtų pratęsta daug ilgiau, ir galbūt išplėsti iniciatyvą iki Nikolajevo uostų“, – pažymėjo S. Herasymčiukas.

Vis dėlto jis teigė, kad Ukraina turėtų būti atsargi su Pekinu ir itin atidžiai stebėti, kokie gali būti tikrieji Kinijos strateginiai tikslai.

„Nesu tikras, kad Ukrainos vadovybė supranta Kinijos interesus. Būtų naivu tikėtis, kad Kinija tarpininkaus Rusijos kare, neturėdama platesnio Kinijos interesų konteksto“, – apibendrino jis.

Parengta pagal „Politico“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.