Kokias jums asociacijas kelia žodis „sviestas“? Pakelyje, sveriamas, gamintas iš grietinėlės? Lydytas, sūdytas, kokosų, riešutų…
O mano kolekcijoje atsirado dar vienas – sausainių sviestas! Žinoma, jis gaminamas ne iš sausainių, o su jais, bet kaip nemąstėme, kitaip šio gardumyno pavadinti nepavyko.
Jei ne Dovilė, kadaise padovanojusi indelį šio naminio gėrio, turbūt nebūčiau apie tokį sužinojusi. Nors esu labiau sūraus, nei saldaus skonio mėgėja, paragavusi sausainių sviesto, šaukštelį mečiau šonan ir kaip vaikystėje, palaimingai iškabliavau tą mažą stiklainėlį pirštu. Pamenate tokį valgymo būdą?
Prieš 2019 metų Kalėdas ruošiau nemažą jo kiekį dovanoms, ir grįžtamasis ryšys apie sausainių sviestą buvo „wow“. Tad dalinuosi idėja ir su jumis.
Jei trumpai apie skonį, tai man jis primena karamelę, tik žymiai lengvesnės tekstūros. Būtent dėl šio skonio panašumo dedu druskos, taip truputį nutoldama nuo originalaus recepto. Sviestas puikiai tinka saldiems sumuštiniams su bananu ar uogomis, ant obuolio ar kriaušės skiltelės, esu netgi tepusi vieną torto sluoksnį. Bet kaip minėjau, kabliuoti pirštu yra tiesiog tobula.
Iš nurodytos normos pagaminu du 330 ml talpos stiklainius:
- 180 g imbierinių sausainių (labiausiai tinka „piparkūko“ tipo);
- 150 ml vandens
- 200 g sviesto (tiks ir 180 g pakelis)
- 2 kupini šaukštai medaus
- 0,5 šaukštelio rupios druskos (naudoju akmeninę)
Viską gaminu viename inde, naudoju virtuvinio kombaino S peilius, bet puikiai tiks bet koks maisto smulkintuvas ar blenderis.
Sausainius sumalu iki miltų ir užpilu kambario temperatūros vandeniu. Prikaistuvyje ištirpinu sviestą, kaitinu tik tol, kol ištirpsta paskutinis matomas gabaliukas. Sviestą palieku atvėsti, tokiu būdu išsaugau naudingąsiais medaus savybes, pilant karštą sviestą, dalis jų tikrai žūtų.
Į sausainių masę sukrečiu medų, beriu druską, gerai išsuku ir, neišjungiant malimo funkcijos, po truputį supilu sviestą. Viskas!
Sausainių sviestą pilstau į švarius stiklainius ir dedu į šaldytuvą pilnai atvėsti. Vėliau galima laikyti ir spintelėje, bet atidarius stiklainį, jį vertėtų laikyti šaltai. Neatidarytame stiklainyje šio gardėsio galiojimas toks pats, koks buvo nurodytas ant pirkto sviesto pakuotės.
Receptu pasidalijo „Kūmutės virtuvė“
