Ir šventėms, ir kasdienai – rūkyta žuvis

Vaikštant po „Norfos“ parduotuves akį traukia šaldytuvai su gausybe rūkytos žuvies. Net išsirinkti sunku: vilioja aukso spalva spindinčios skumbrės, karpiai, karšiai, lydekos ir gausybė kitų. 456 tonos – tiek žuvies pernai buvo išrūkyta Kėdainiuose esančiame „Rivonos“ ceche ir parduota „Norfos“ parduotuvėse. „Labiausiai rūkyta žuvis perkama prieš šventes – Naujuosius metus ir Velykas, bet ją „Norfos“ pirkėjai mėgsta ir kasdien“, – patikino „Rivonos“ cecho technologė Ieva Bagackienė.

456 tonos – tiek žuvies pernai buvo išrūkyta Kėdainiuose esančiame „Rivonos“ ceche ir parduota „Norfos“ parduotuvėse.
456 tonos – tiek žuvies pernai buvo išrūkyta Kėdainiuose esančiame „Rivonos“ ceche ir parduota „Norfos“ parduotuvėse.
456 tonos – tiek žuvies pernai buvo išrūkyta Kėdainiuose esančiame „Rivonos“ ceche ir parduota „Norfos“ parduotuvėse.
456 tonos – tiek žuvies pernai buvo išrūkyta Kėdainiuose esančiame „Rivonos“ ceche ir parduota „Norfos“ parduotuvėse.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 1, 2022, 9:00 AM

Populiariausios, pasak jos, skumbrės – tiek šaltai rūkytos, tiek karštai. Riebią ir gardžią žuvį pirkėjai perka tiek užkandžiui, tiek kitiems patiekalams ruošti.

Šaltai rūkytų skumbrių per metus parduota maždaug 91 tona, karštai rūkytų – apie 80 tonų.

Populiarios ir karšių ar skumbrių išklotinės. Karšių išklotinių per metus parduota apie 12 tonų, skumbrių – apie 17 tonų.

Kuo skiriasi karštai ir šaltai rūkyta žuvis?

„Skiriasi gaminimo procesas. Šaltai rūkant žuvį tai trunka apie šešias valandas maždaug 28 laipsnių temperatūroje, o karštai – apie dvi valandas 68–80 laipsnių temperatūroje. Kadangi šiuo atveju rūkoma aukštesnėje temperatūroje, ji išrūkoma greičiau.

Galutinis produktas skiriasi minkštumu: aukštesnėje temperatūroje išrūkyta žuvis būna minkštesnė, o šaltai rūkyta – kietesnė“, – paaiškino I.Bagackienė.

„Norfos“ pirkėjai gali būti ramūs – pirkdami rūkytą žuvį jie įsigyja visiškai natūralų produktą, be jokių E.

„Žuvį rūkome alksnių pjuvenomis, natūraliai. Ieškojome ir bandėme daug variantų ir išsirinkome būtent šias. Pavyzdžiui, bandėme bambukų pjuvenas, bet pastebėjome, kad jos žuviai suteikia rūgštumo poskonį. Atsisakėme jų, o alksnių pjuvenos rūkomai žuviai suteikia geriausią skonį. Ji įgauna švelnų ir malonų skonį“, – teigė I.Bagackienė.

Pasak jos, prieš rūkant žuvis nededama jokių papildomų prieskonių – jos tiktai išmirkomos druskos tirpale, tad yra tikrai natūralios, be jokių priedų.

„Žuvys tam tikrą laiką palaikomos druskos tirpale, tuomet sumaunamos ant stovų ir rūkomos. Viskas natūralu“, – patikino technologė.

Karštai ar šaltai rūkytos skumbrės, lydekos, karšiai, karpiai, silkės ar grenadieriai – „Norfos“ pirkėjams tai jau tapo įprasta, kasdiene preke.

Vis daugiau jų atranda ir rūkytas jūrų gėrybes, ypač skraidkalmarių tūbas, kurios, pasak I.Bagackienės, yra itin gero skonio.

Viena „Norfos“ naujienų – rūkyti megrimai, tikrai įdomaus ir gero skonio žuvys, augančios Šiaurės jūroje.

„Rivonos“ ceche rūkomos ne tik žuvys, pagaunamos Šiaurės jūroje, bet ir užaugintos Lietuvoje, pavyzdžiui, karpiai.

Kodėl tautiečiai labiausiai mėgsta skumbres? I.Bagackienė mano, kad viena priežasčių – kad ši žuvis neturi kaulų, ją lengva atskirti tiek nuo stuburkaulio, tiek nuo odos, be to, ji išties skani ir naudinga.

„Ji tinka ir užkandžiui, ir salotoms. Bet kokia rūkyta žuvis tinka užkandžiui, tai tikras delikatesas. O pritaikius garnyrą – keptas ant grotelių, orkaitėje ar troškintas daržoves – tai puikus pasirinkimas vakarienei. Be to, iš rūkytos žuvies galima ruošti užtepėles, kepti su ja pyragus.

Galima paruošti daug įdomių ir skanių patiekalų.

Rūkyta žuvis tinka ir tiems, kurie laikosi dietos, nes žuvyje nemažai seleno, kuris atsakingas už medžiagų apykaitą. Tad ja galima mėgautis ir tiems, kurie nori kontroliuoti kūno svorį.

Bet, kaip ir bet kokiais kitais rūkytais gaminiais, ja nereikėtų piktnaudžiauti. Pasimėgauti galima, bet ne per daug“, – įspėjo I.Bagackienė.

Tegu rūkyta žuvis būna šventė ant jūsų stalo.

Žuvies ir jūrų gėrybių nauda

  • Suaugusiam sveikam žmogui jūrų gėrybes, kaip ir žuvį, rekomenduojama skanauti bent dukart per savaitę. Rekomenduojama žuvies ir jūrų gėrybių norma savaitei yra bent 300 gramų.
  • Jūrų gėrybės ir žuvis yra lengviau virškinamos, jų sudėtyje gausu baltymų, žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų bei vitaminų.
  • Jūrų gėrybės itin vertinamos dėl santykinai mažo kaloringumo ir didelės maistinės vertės baltymų. Be to, jūrų gėrybių grupėje gausu naudingų mineralinių medžiagų ir vitaminų.
  • Tai puikus jodo, seleno, kalcio ir vitaminų A bei D šaltinis. Jūrų gėrybės pasižymi mažu kaloringumu, jose gausu omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių ir žmogaus organizmui reikalingų baltymų.
  • Jūrų gėrybės unikalios ir tuo, kad beveik nekaupia sunkiųjų metalų.
  • Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad per didelis jūrų gėrybių kiekis žmogaus organizme gali sukelti ir baltyminį šoką, jeigu jų asmuo nėra skanavęs anksčiau ar tiesiog suvalgė per daug.

Salotos su rūkyta žuvimi

Reikės:

  • 4 vidutinio dydžio virtų bulvių
  • karštai rūkytos lydekos
  • 3–4 raugintų ar marinuotų agurkų
  • 1 nedidelio svogūno
  • majonezo
  • druskos
  • juodųjų pipirų ar citrinpipirių

Žuvį supjaustykite nedideliais gabalėliais, bulves ir agurkus – kubeliais, svogūną labai smulkiai sukapokite.

Viską sumaišykite su majonezu, pagardinkite druska ir citrinpipiriais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.