Pasak R.Fernandezo, jau numinti tūkstančiai kilometrų – vargas ne be priežasties. Jo kelionės tikslas – dviračiu pasiekti pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje.
Kelyje pustrečio mėnesio
Roberto – užsispyręs keliautojas. Tokių reta. Daugiau nei prieš du mėnesius jis savo kelionę pradėjo išvykdamas iš savo gimtojo Ispanijos miesto Valensijos, o šiuo metu dviračiu jis jau mina Rusijos keliais.
Mūsų užkalbintas ispanas atsakė, kad yra puikiai nusiteikęs ir pasidžiaugė savo kelione bei numatytu tikslu – Maskvoje ir kituose miestuose vyksiančiu 2018 metų pasaulio futbolo čempionatu.
Roberto, važiuojantį dviračiu, su fotografu vykdami automobiliu pastebėjome iš tolo: ant jo dviračio plazdėjo skirtingų šalių vėliavos. O sustoję ir užkalbinę – išpūtėme akis.
„Taip, aš esu išprotėjęs ir dviračiu iš Ispanijos keliauju į pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje", – pats juokdamasis ir tarsi negalėdamas patikėti tuo, ką sako, kalbėjo Roberto.
Jis mums pasakojo, kad savo kelionę pradėjo dar balandžio 2 dieną. Tad pirmadienį kelyje jis jau buvo praleidęs 2 mėnesius ir 15 dienų.
„Įvažiavus į Lietuvą mano tikslas buvo – pasiekti Uteną, o iškart kitą dieną jau būti Latvijoje. Tikiuosi pasiekti Rusijos sieną iki šeštadienio, o jau ten pasaulio čempionatas ant delno", – savo planais pasidalino jis.
Utenoje gyvena vienas jo pažįstamų, su kuriuo Roberto susipažino ankstesnėje kelionėje dviračiu į Siciliją. Ji truko apie tris mėnesius.
„Kai jam Italioje pasakiau, kad noriu dviračiu vykti iki Maskvos, jis man pasiūlė nakvynę, tad dabar ten ir keliauju", – pasakojo dviratininkas.
Per savo ilgą kelionę link Maskvos jis jau lankėsi Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, o paskui– ir Lietuvoje.
Lietuvai – pagyros
Nors ispanas į tokį ilgą kelią leidosi vienas, jis teigė, kad vienatvė jo neslegia. Jis turi galybę laiko ne tik „galvai pravėdinti", bet ir galimybę pažinti svečias šalis, jų kultūrą bei žmones. Juk niekas to nepatirs skrisdamas lėktuvu.
„Nenoriu būti toks, kaip visi. Juk tai neįdomu, – juokėsi jis. – Jei skrisčiau lėktuvu, viskas būtų pernelyg paprasta, o dabar štai kalbu su jumis, anksčiau galėjau pabendrauti su vilniečiais ir mažesnių miestelių, kaimų gyventojais."
Pasiteiravus, kokį įspūdį Roberto paliko Lietuva, jis mūsų šaliai negailėjo gerų žodžių.
„Kol kas Lietuva iš visų aplankytų šalių man patiko labiausiai. Čia – patys svetingiausi žmonės. Jie labai draugiški. Aš Lietuvoje esu jau šešios dienos ir mane nakvynei priėmė 4 skirtingi žmonės", – lietuvaičius gyrė dviratininkas.
Taip pat ispanas užsiminė mūsų šalyje ragavęs keptos duonos su sūriu, tačiau cepelinų ir šaltibarščių dar neišbandė.
„Labiausiai pamėgau jūsų gamtą. Jūsų kraštovaizdis tiesiog nepakartojamas. Mane stulbina Lietuvos miškai, kurie tęsiasi net po kelioliką kilometrų", – žavėjosi Roberto. Pasirodo, jis yra pabaigęs aplinkosaugos studijas, tad su gamta jaučia išskirtinį ryšį.
Kaip žinia, Lietuvos orai – nenuspėjami, tačiau dviratininkas sakė jų permainų nebijantis ir siekiantis save išbandyti ir išstumti iš komforto zonos.
Paklaustas, kaip po beveik dviejų su puse mėnesio kelią dviračiu ištvėrė vyro kojos, jis pajuokavo: „Galite paliesti, jos pasiruošusios iššūkiams". Ir taip atsakė ispanas, kuris per dieną numina apie 100 kilometrų.
Bilietų dar neturi
Roberto saklė dar nežinantis, kiek stebės futbolo varžybų. Jis kol kas neturi nusipirkęs nė vieno bilieto.
„Aš nesu didelis futbolo gerbėjas. Važiuoju į Rusiją, nes bus didelė šventė, susirinks daug žmonių iš viso pasaulio. Taip pat noriu aplankyti Maskvą, nes dar niekada ten nebuvau. Noriu apsilankyti maldos namuose, pamatyti cerkves", – atviravo jis.
Kai Roberto svečiavosi Vilniuje, jam šis miestas taip pat paliko puikų įspūdį.
„Buvau prie Katedros ir žmonėms dovanojau nemokamus apsikabinimus", – sakė jis ir, užbėgdamas už akių kitam klausimui, paaiškino, kad tų apsikabinimų tikslas – susipažinti su kuo daugiau žmonių ir tiesiog dovanoti jiems šypseną.
