Galima jo nemėgti, bijoti, vengti, nesuprasti, jis gali erzinti, jo žodžiai kartais gali šokiruoti, tačiau Š.Jasikevičiumi neįmanoma nesižavėti.
Neįmanoma ignoruoti jo aistros krepšiniui, nepastebėti, su kokiu įkarščiu jis atsiduoda žaidimui.
Būtent 42 metų Š.Jasikevičius nugrindė „Žalgiriui“ kelią į Eurolygos finalo ketvertą – etapą, kuriame Kauno komanda nebuvo žaidusi nuo auksinių 1999-ųjų.
Nors pusfinalyje penktadienį Belgrade žalgiriečiai 67:76 nusileido Stambulo „Fenerbahce“ klubui, Š.Jasikevičius sugebėjo dar vienam žygdarbiui prikelti savo vyrus, iš kurių nė vienas nebuvo iki tol žaidęs Eurolygos finalo ketverte.
Kovoje dėl bronzos Kauno klubas sekmadienį 79:77 nugalėjo penkiskart didesnį biudžetą turinčią Maskvos CSKA komandą.
„Kai Šaras vadovauja komandai, kiekvienos rungtynės tampa finalu, – po paskutinės šį sezoną Eurolygos dvikovos pasakė legendinis krepšininkas Sergejus Jovaiša. – Jis yra maksimalistas, užgrūdina ir paruošia komandą laimėjimams.“
Kuo Š.Jasikevičius toks reikšmingas „Žalgiriui“ ir kodėl jau dabar vadinamas vienu geriausių Eurolygos trenerių?
Visi užgniaužė kvapą
„Aš – ne iš tų žmonių, kurie aklai tiki sėkme.
Jos reikia, bet jei esi pasirengęs, geresnis už varžovą, rasi būdų išlošti“, – tai Šaro žodžiai po Lietuvos rinktinei tragiško 2001 metų Europos čempionato Turkijoje, kur lietuviai užėmė tik 12-ąją vietą.
Sėkme nei Š.Jasikevičius, nei „Žalgiris“ nepasikliovė ir Eurolygos finalo ketverte, o galutinį rezultatą lėmė Kauno krepšininkų gebėjimas įveikti įtampą ir vykdyti trenerio nurodymus.
Trenerio, kuris žaisdamas pats net keturis kartus tapo Eurolygos čempionu ir visą karjerą įrodinėjo nebijantis autoritetų ir gebantis rasti takus net iš klaidžiausių labirintų.
Į vieną tokių žalgiriečiai buvo patekę per sekmadienio dvikovą su CSKA, kai ketvirtajame kėlinyje iššvaistė 24 taškų pranašumą.
Belgrade turbūt buvo pasiektas nekvėpavimo rekordas – visa „Štark“ arena nuščiuvo, kai „Žalgiris“ staiga atsidūrė ties bedugne: likus 34 sek. pirmavo tik 79:77, o kamuolys priklausė CSKA.
Laimei, paskutinis skubotas maskviečių metimas per visą aikštę skriejo pro šalį.
Po „Žalgirio“ vėliava sutilpę keli tūkstančiai lietuvių – taip pat prie jų per tas rungtynes prisidėję „Fenerbahce“ gerbėjai – vėl įkvėpė oro.
Belgrado arena virto Kaunu – su žalių-baltų sirgalių bangomis, „Žalgirį“ šlovinančiomis dainomis ir ta jau legendine Š.Jasikevičiaus šypsena, kuri žaibiškai pakeičia rūstų trenerio veidą.
Trenerio akyse – ašaros
Šaro akys sudrėko nuo ašarų. Jis tiesiog negalėjo su šio sezono Eurolyga atsisveikinti tuščiomis. Negalėjo dėl visą širdį jam atidavusių sirgalių, dėl vieno geriausių klubų Europoje. Ir svarbiausia – dėl savo likimo skinti pergales.
Tai buvo susižavėjimo momentas, kurį galėjo sukurti tik Šaras ir tik šio sezono „Žalgiris“.
Taip, kauniečiai pusfinalyje nusileido „Fenerbahce“ komandai, tačiau tas pralaimėjimas buvo žaibiškai nustumtas į šalį – tikėjimas Šaru ir „Žalgiriu“ buvo stipresnis už liūdesį.
Visi aistruoliai tarsi žinojo, kad Eurolygos sezoną „Žalgiris“ baigs skambiai ir į Lietuvą parveš nuostabių emocijų.
Tai nebuvo 1999-ųjų triumfas Eurolygoje, bet per tuos kone du dešimtmečius begalę sunkių akimirkų išgyvenusiam „Žalgiriui“ šis sezonas įsimins labai ilgam.
Motina žino pergalių kainą
„Esu emocionalus vyrukas, nors dažnai stengiuosi tai paslėpti, – apie ašaras po mačo su CSKA kalbėjo Š.Jasikevičius, kuriam pačiam prireikė akimirkos susivokti, kas nutiko. – Buvo baimės.
Katastrofiškai žaidėme paskutines penkias minutes. Buvome arti bėdos, tačiau laimėjo geresnė komanda.“
Bet čia pat pridūrė: „Fantastiškos emocijos. Jaučiame, kad padarėme žmones laimingus.“
Tiesa, Š.Jasikevičiaus triumfas Belgrade turėjo ir kitą medalio pusę, apie kurią geriausiai žino jo motina Rita Jasikevičienė, Belgrado arenos tribūnose tapusi sūnaus laimės liudininke.
„Aš žinojau, kad jis bus labai geras treneris, nes tuo domėjosi dar žaisdamas. Šarūnas buvo treneris aikštėje.
Jis yra darboholikas – atiduoda 200 procentų savęs, – yra sakiusi R.Jasikevičienė. – Kai Šarūnas pirmąjį sezoną tapo „Žalgirio“ treneriu, jis vaikams pasakė: „Pasimatysime birželį.“ Truputį gaila, nes jis sveikatą padės.“
Bet R.Jasikevičienė prisipažino dėl to neliūdinti – juk sūnus džiugina visą Lietuvą.
Kelią grindžia darbštumu
Prie „Žalgirio“ vairo Š.Jasikevičius stojo 2016-ųjų sausį. Jo pirmasis sezonas einant vyriausiojo trenerio pareigas buvo žvalgyba Eurolygoje: 2 pergalės ir 10 pralaimėjimų.
Antrasis sezonas atrodė kitaip – Eurolygoje laimėta 14 mačų, pralaimėta 16. O trečias kartas nemelavo – 22 pergalės, 14 pralaimėjimų ir 3-ioji vieta elitiniame turnyre, kur visi varžovai, išskyrus vieną, turi gerokai didesnį biudžetą nei Kauno klubas.
Kelią į šią aukštumą Š.Jasikevičius grindė savo darbštumu.
Dar būdamas krepšininkas jis neapsiribodavo privalomomis valandomis stebėti varžovų žaidimą, kai treneriai rodydavo komandai tipiškus priešininkų veiksmus.
Šaras per naktis savarankiškai analizuodavo ir savo, ir varžovų rungtynes.
„Nežinau žaidėjų, kurie po treniruočių ar rungtynių tiek laiko praleistų prie vaizdo peržiūrų, kurie tiek analizuotų ir savo klaidas, ir gerus dalykus.
Krepšinis – mano gyvenimas, todėl man tai natūralu.
Pasirinkus šią profesiją reikia labai daug dirbti, todėl stengiausi nenukirtinėti kampų, ypač atėjęs į profesionalųjį krepšinį.
Man visada buvo labai svarbu užsidirbti pinigus, kuriuos gaunu, žaisti šimtu procentų, nes to iš tavęs tikisi žmonės. Aš tai ir dariau – man nebuvo sunku, nes krepšinį žaisčiau ir ne dėl pinigų. Jeigu nori būti labai geras, tavo profesija turi būti tavo gyvenimas.
Jeigu taip nėra, labai geras niekada nebūsi“, – 2014 metų birželį stovėdamas pasirinkimo kryžkelėje aiškino Š.Jasikevičius.
Tą vasarą jis pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu – su „Žalgiriu“, vaikystės svajonių komanda.
Tą vasarą jis sprendė painiausią galvosūkį: baigti krepšininko karjerą, kurią 1998-aisiais pradėjo Vilniaus „Lietuvos ryte“, ar vis dėlto dar likti aikštėje.
Po poros mėnesių Š.Jasikevičius tapo tuomečio „Žalgirio“ trenerio Gintaro Krapiko asistentu, nors tvirtino nebijantis iškart tapti pagrindiniu treneriu.
Žaidėjai tiki savo vedliu
Kone fenomenalus krepšinio išmanymas Š.Jasikevičių pavertė vienu geriausių visų laikų Europos įžaidėjų. Tas išmanymas akivaizdžiai matyti ir jam tapus „Žalgirio“ treneriu.
Suprantančių krepšinį trenerių ir krepšininkų daug, bet taip intuityviai jį „skaitančių“ – vienetai.
Š.Jasikevičius kartais priima ir prastesnių sprendimų, bet nė vieno, leidžiančio ištarti, kad jis „neskaito“ žaidimo.
Yra daug trenerių teoretikų, ir tai nėra blogai – krepšinio schemos tam ir braižomos, kad duotų naudos. O Š.Jasikevičius yra praktikas.
Pats būdamas aukščiausio lygio įžaidėjas Šaras išgyveno ir išjautė kone visas įmanomas situacijas, mokėsi iš geriausių trenerių, pas kuriuos žaidė. Tad pats tapęs treneriu sprendimus gali perfiltruoti per savo potyrius.
Š.Jasikevičius yra aiškus lyderis. Charizmatiškas. Įžvalgus. Pasitikintis savimi. Gebantis įkvėpti ir paskatinti.
„Žalgirio“ komandoje jis yra tas asmuo, kuriuo besąlygiškai pasitiki absoliučiai visi.
Treneris gali turėti puikių taktinių sprendimų, bet nesugebėti priversti komandos jų vykdyti. Menas įtikinti krepšininkus agresyviau gintis ar išmėginti ką nors nauja – Š.Jasikevičiui tai išeina savaime.
Žaidėjai džiaugiasi pakliuvę į Šaro rankas, nors dažnai nuo trenerio gauna pylos.
„Darosi net baugu, koks geras Šaras gali būti, nes jo karjera tik prasidėjo.
Treneris mane stumia būti geresniu krepšininku visais aspektais: būti protingesniam aikštėje, prisiimti daugiau atsakomybės per rungtynes.
Stengiuosi mokytis kasdien ir dar daugiau išmokti iš trenerio“, – yra sakęs Kevinas Pangosas, kurio talentas plačiai atsiskleidė būtent pas Š.Jasikevičių.
Kitus paverčia geresniais
Šaras yra puikus psichologas, kone idealiai taikantis botago ir pyrago metodą. Jis itin reiklus, bet supratingas. Skambiomis frazėmis Š.Jasikevičius gali palaikyti ir uždegti komandą.
„Pasakiau žaidėjams, kad juos labai myliu. Negaliu jų kaltinti. Jie pasiekė labai daug“, – atviravo „Žalgirio“ treneris po pralaimėjimo „Fenerbahce“ klubui Eurolygos pusfinalyje.
Drauge Šaras – ir itin reiklus, verčiantis savo komandą maksimaliai gintis ar laikytis puolimo plano.
Š.Jasikevičius labai pasitiki savimi ir tiki savo krepšininkais. Jis pats būrė komandą, todėl įžvelgė kiekvieno galimybes.
„Įleiskite mane į aikštę su tinkamais žaidėjais ir aš padarysiu, kad jie žais taip gerai, kaip leidžia jų galimybės. Aš juos paversiu geresniais, negu jie įsivaizduoja“, – sakė Š.Jasikevičius dar 2003-iaisiais.
Tie metai jam buvo stulbinantys: su „Barcelona“ komanda jis laimėjo Eurolygą, Ispanijos čempionatą ir šios šalies taurę, su Lietuvos rinktine tapo Europos čempionu ir naudingiausiu žaidėju.
Tapęs treneriu Š.Jasikevičius daro tą patį – paverčia kitus geresniais.
„Malonu, kad žaidėjai eina į priekį. Europa apie juos jau žino“, – Belgrade pasakė Š.Jasikevičius.
Sirgalių nuomonė vienoda: į Europos elitą „Žalgirį“ sugrąžino Šaras. O jis pats nelinkęs prisiimti visos garbės, kai prasideda svarstymai, ką daryti, kad šio sezono Pelenės istorija Kauno klubui nebūtų atsitiktinė.
„Reikia panašiai dirbti. Klubas surikiuotas nuostabiai. Tai viena geriausių vietų dirbti. Visoje Europoje krepšininkai žino, kad jei atvyksi į „Žalgirį“, viskas bus daroma aukščiausiu lygiu.
Tai dideli žingsniai į priekį visiems – treneriui, krepšininkams, sirgaliams, organizacijai, direktoriui, prezidentui. Visiems“, – sakė Š.Jasikevičius.
