Žalgiriečiams sezonas buvo ypač įsimintinas. Jie Europoje nužygiavo iki pat finalo ketverto, o Kauno komandos kapitonas Paulius Jankūnas dar ir pateko į geriausių turnyro krepšininkų antrąjį penketą. Ryškų pėdsaką paliko ir kitas „Žalgirio“ žaidėjas Edgaras Ulanovas, labai naudingai rungtyniavo Milano „Olimpia“ aukštaūgis Artūras Gudaitis.
Prie savo komandų pergalių svariai prisidėjo ir dar keli lietuviai. Tuo tarpu kai kurie jaunesnės kartos krepšininkai Eurolygoje kol kas tik apšilo kojas, o dviem Lietuvos rinktinės veteranams šis Eurolygos sezonas virto vos ne košmaru.
Paulius Jankūnas („Žalgiris“)
Penkioliktasis Eurolygos sezonas, tarp jų – keturioliktasis „Žalgiryje“, P.Jankūnui buvo geriausias karjeroje. Tiesa, pagrindiniai puolėjo statistikos rodikliai, palyginti su dviem praėjusiais sezonais, truputį smuktelėjo, tačiau šiais metais jo komanda užtikrintai pateko į atkrintamąsias varžybas, o paskui ir į finalo ketvertą, o pats P.Jankūnas buvo išrinktas geriausiu Eurolygos gruodžio mėnesio krepšininku ir į viso sezono geriausių žaidėjų antrąjį penketą.
„Žalgirio“ vizitine kortele tapęs paprastas derinys „du prieš du“, dažniausiai atliekamas su K.Pangosu ir pasibaigiantis P.Jankūno metimu iš vidutinio nuotolio, daugeliui varžovų buvo lyg gerklę perrėžiantis skustuvas. Kapitono arsenale netrūko ir kitų puolimo ginklų (nepaisant to, kad jis gerokai rečiau atakavo iš toli), o itin tikslūs P.Jankūno veiksmai ginantis apsaugojo kauniečių baudos aikštelę ir nuo varžovų aukštaūgių, ir nuo gynėjų prasiveržimų.
P.Jankūnui būnant aikštėje, daug ramiau žaidė ir komandos draugai, o pagrindinė trenerių užduotis buvo laiku suteikti jam poilsio, kad ketvirtąją dešimtį įpusėjęs puolėjas nepritrūktų kvapo.
Deja, jėgų iki turnyro pabaigos balandžio pabaigoje 34-ąjį gimtadienį pažymėjusiam P.Jankūnui neužteko. Jei reguliariajame sezone jis pelnydavo 12,1 taško, tai ketvirtfinalyje įmesdavo 6,3 taško, o finalo ketverte – 9,5 taško. Jo sezono vidurkiai buvo 11,3 taško, 4,9 atkovoto kamuolio ir 3,5 išprovokuotos pražangos.
Beje, praleidęs 20-ojo turo išvyką į Atėnus, kauniečių veteranas nutraukė 100 iš eilės Eurolygoje žaistų rungtynių seriją. „Žalgiris“ be P.Jankūno žaidė pirmą kartą nuo 2014 metų kovo mėnesio.
Artūras Gudaitis („Olimpia“)
A.Gudaitis tik prieš pat sezono pradžią atsisveikino su Vilniaus „Lietuvos rytu“ ir pasirašė sutartį su „Olimpia“. Tačiau naujokui nereikėjo daug laiko, kad apsiprastų naujoje vietoje ir jis nuo pirmųjų Eurolygos turų žaidė tarsi būtų Milano komandos senbuvis.
24 metų vidurio puolėjas tapo vienu svarbiausių „Olimpia“ puolimo ginklų: jis puikiai užsiimdavo padėti varžovų baudos aikštelėje, o gavęs kamuolį užtikrintai atlikdavo lengvesniąją darbo dalį ir pelnydavo taškus arba išprovokuoadvo pražangą (o neretai padarydavo abu šiuos dalykus).
Tiesa, ginantis A.Gudaičiui neretai trūkdavo atidumo, todėl jo aikštėje praleidžiamą laiką trumpindavo greitos pražangos. Vis dėlto treneris Simone Pianigiani sugebėjo paaiškinti vidurio puolėjui jo didžiausias klaidas ir sezonui įpusėjus lietuvis tapo gerokai atsargesnis.
A.Gudaitis šį sezoną pagerino asmeninius rezultatyvumo (20 taškų), atkovotų kamuolių (11) ir blokuotų metimų (6) rekordus, net keturis kartus kartojo išprovokuotų pražangų (6) rekordą, pasiekė du dvigubus dviženklius ir pradėjo taikliau mesti baudas.
Milano klubo vidurio puolėjas pelnydavo 10,3 taško, atkovodavo 6,3 kamuolio ir išprovokuodavo 3,6 pražangos.
Įdomu, kad A.Gudaitis vienas geriausių ir vienas prasčiausių rungtynių sužaidė prieš savo buvusią komandą „Žalgirį“. Per pirmąją akistatą Milane jis nepelnė nė taško, bet kovo mėnesį atvykęs į Kauną pasiekė antrąjį karjeros dvigubą dviženklį (19 taškų ir 10 atkovotų kamuolių).
Edgaras Ulanovas („Žalgiris“)
Sezono pradžioje E.Ulanovas tapo labai pavojingu „Žalgirio“ puolimo ginklu. Jo žaidimas vienas prieš vieną nusisukus nuo krepšio varžovams buvo neišsprendžiamas galvosūkis ir padėjo Kauno komandai pasikloti sėkmės pamatus. Vis dėlto tai buvo tik vienas žaidimo elementas, kurį kitų komandų treneriai sezonui įsibėgėjus perkando, tad E.Ulanovo, nepasižyminčio plačiu veiksmų arsenalu, vaidmuo kauniečiams puolant sumažėjo.
Vienu metu E.Ulanovas buvo aiškiai praradęs pasitikėjimą savimi ir žaidė gana pasyviai (žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje net 11 iš eilės rungtynių jo rezultatyvumas buvo vienženklis), bet jam būdingas užsispyrimas padėjo puolėjui judėti į priekį.
E.Ulanovas dukart buvo pripažintas naudingiausiu Eurolygos turo žaidėju. Pirmą sykį – lapkričio mėnesį (per rungtynes su „Anadolu Efes“ pelnė 22 taškus ir surinko 32 naudingumo balus), antrą – per ketvirtąsias ketvirtfinalio rungtynes su „Olympiakos“ (pelnė 20 taškų ir surinko 27 naudingumo balus).
Kita vertus, per antrąsias ir trečiąsias ketvirtfinalio rungtynes E.Ulanovas nepelnė nė taško.
Šį sezoną 26 metų „Žalgirio“ puolėjas pagerino visų trijų svarbiausių statistikos kategorijų asmeninius rekordus: pelnė 22 taškus, atkovojo 11 kamuolių ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus.
Jo vidurkiai buvo 7,5 taško ir 4,1 atkovoto kamuolio. E.Ulanovas aikštėje praleisdavo vidutiniškai 27,1 min. Jis žaidė ilgiausiai tarp visų Eurolygos lietuvių, o „Žalgiryje“ pagal šį rodiklį truputį atsiliko tik nuo K.Pangoso.
Antanas Kavaliauskas („Žalgiris“)
Kaip ir visą praėjusį sezoną, taip ir šio sezono pirmoje pusėje didžiausia A.Kavaliausko yda buvo stabilumo stoka. Vidurio puolėjas kartais blykstelėdavo labai ryškiai ir „Žalgiriui“ tapdavo rimta paspirtimi, bet tie blyksniai būdavo labai reti, o daug dažniau jis abejodavo savo sprendimais ir komandos žaidimo nesustiprindavo.
Vis dėlto reguliariojo sezono pabaigoje 33 metų vidurio puolėjas pasikeitė į gerąją pusę. Nors ryškūs blyksniai dingo, atsirado kai kas svarbesnio – A.Kavaliauskas tapo patikimu žaidėju. Treneris Š.Jasikevičius leisdamas jį į aikštę, galėjo neabejoti, kad A.Kavaliauskas atliks jam skirtas užduotis tiek puldamas, tiek gindamasis. Beje, sezono pradžioje prastai užsiimama pozicija ginantis ir greitai renkamos pražangos buvo labai didelė šio krepšininko problema.
Vidurio puolėjas šį sezoną pasiekė asmeninius rezultatyvumo (21 taškas) ir rezultatyvių perdavimų (3) rekordus bei pakartojo atkovotų kamuolių (7) ir išprovokuotų pražangų (5) rekordus. Jis vidutiniškai pelnydavo 5,7 taško ir atkovodavo 2,6 kamuolio.
Artūras Milaknis („Žalgiris“)
Nors A.Milaknis šį sezoną žaidė drąsiau negu praėjusį, vieno trūkumo jis neatsikratė – pagrindinis komandos snaiperis neturėtų dvejoti stovėdamas visiškai laisvas prie tritaškio linijos. Kai kuriuose rungtynėse kauniečių gynėjas nedvejojo, o žaisdamas su „Brose“ ekipa pelnė 20 taškų ir pasiekė karjeros rezultatyvumo rekordą.
A.Milaknio tritaškiai ne sykį pakėlė iš vietų „Žalgirio“ sirgalius. Ir nors krepšininko taiklumas buvo aukštas (57,1 proc. dvitaškių ir 46,8 proc. tritaškių), daugybę kartų po jo netaiklių metimų tribūnose nuvilnijo nusivylimo atodūsiai. Vis dėlto treneris Š.Jasikevičius labai pasitikėjo A.Milakniu ir atleisdavo jam už nuodėmes, už kurias dauguma kitų žaidėjų gaudavo nemažai velnių.
Viena iš A.Milaknio „nuodėmių“ buvo spragos ginantis. Neretai krepšininkas gindamasis rinkdavosi paprasčiausius sprendimus ir prasižengdavo situacijose, kuriose pražangos būdavo galima išvengti. Beje, kai A.Milaknis pradėdavo pataikyti, jis ir savoje aikštės pusėje stengdavosi kur kas labiau.
31 metų A.Milaknis buvo vienintelis „Žalgirio“ lietuvis, žaidęs visas 36 rungtynes, o per jas pelnydavo vidutiniškai 8 taškus.
Mindaugas Kuzminskas („Olimpia“)
NBA lygoje neįsitvirtinęs M.Kuzminskas dar lapkričio viduryje buvo atleistas iš „New York Knicks“ klubo, kuriame šį sezoną žaidė tik vienerias rungtynes, ir po kelių savaičių prastovos priėmė „Olimpia“ kvietimą.
Po pusantro sezono pertraukos į Europą grįžęs 28 metų puolėjas paliko prieštaringą įspūdį. M.Kuzminsko statistika nebuvo bloga, netgi priešingai – jis pelnydavo 10,9 taško (sezono rekordas – 17 taškų), pataikė 47,4 proc. dvitaškių ir 43,2 proc. tritaškių. Tačiau lietuvio veiksmai aikštėje nebuvo suderinti su komandos draugų veiksmais – gavęs kamuolį, M.Kuzminskas dažniausiai jo niekam nebeatiduodavo ir bandydavo viską spręsti pats.
O ir Milano komanda anksti prarado galimybes patekti į atkrintamąsias varžybas, tad krepšininkų nusiteikimas buvo nei šioks, nei toks.
Vertinant M.Kuzminsko indėlį, labiau derėtų žiūrėti į Italijos lygos varžybas. O jose puolėjo iš Lietuvos statistika visai nedžiugina (7,5 taško, 41,1 proc. dvitaškių ir 26,9 proc. tritaškių).
Lukas Lekavičius („Panathinaikos“)
Pernai iš „Žalgirio“ į „Panathinaikos“ klubą išvykusio L.Lekavičiaus sezonas buvo sudarytas iš pakilimų ir nuopolių. Deja, pakilimai buvo gana trumpi ir nelabai ryškūs, o didesnę sezono dalį 24 metų gynėjas galėjo džiaugtis tik galimybėmis pasižymėti per Graikijos lygos rungtynes su gerokai silpnesniais varžovais.
Nors „žaliųjų“ naujokas sezono pradžią praleido dėl Lietuvos rinktinėje gautos traumos, jis stebėtinai sklandžiai įsiliejo į komandos žaidimą, o gruodį susižeidus pagrindiniam įžaidėjui Nikui Kalačiui, puikiai perėmė atakų organizatoriaus pareigas. Vienu metu atrodė, kad L.Lekavičius gali padaryti vos ne viską, ką darydavo N.Kalathis, bet atrodo, pervertino savo galimybes ir pabandė užsiversti naštą, kurios nepakelia.
L.Lekavičiaus vaidmuo ypač sumažėjo, kai vasario viduryje į „Panathinaikos“ atvyko Mike‘as Jamesas. Jam prisidėjus prie komandos, L.Lekavičius net šešeriose iš aštuonerių paskutiniųjų reguliariojo sezono rungtynių nepelnė nė taško. O per paskutiniąsias trejas ketvirtfinalio rungtynes treneris Xavieras Pascualis net neįtraukė lietuvio į dvyliktuką (iki tol L.Lekavičius žaidė visas 31 rungtynes).
L.Lekavičiaus vidurkiai buvo tik 3,9 taško ir 1,5 rezultatyvaus perdavimo. Jo sezono rezultatyvumo rekordas – 14 taškų. Po tiek taškų gynėjas įmetė per rungtynes su dviem principiniais varžovais „Olympiakos“ ir „Žalgiriu“.
Paulius Valinskas („Žalgiris“)
Sezono pradžioje dėl D.Bosto traumos neplanuotai gavęs tikrą progą pasirodyti Eurolygoje, P.Valinskas nudžiugino netikėtai brandžiu žaidimu. Jis nedarė nepatyrusiems gynėjams būdingų techninių klaidų, gerai įvertindavo situaciją, o keliuose mačuose pasižymėjo puikia asmenine gynyba prieš varžovų lyderius.
Vis dėlto 23 metų gynėjui koją kišo prastas taiklumas (42,4 proc. dvitaškių ir 31 proc. tritaškių). Varžovai puikiai žinojo, kad gali palikti šį krepšininką nedengiamą ir už tai nebus nubausti.
Nors pirmajame rate P.Valinskas net pranoko lūkesčius, prieš Naujuosius metus į „Žalgirį“ atvykus patyrusiam Beno Udrihui jaunasis gynėjas turėjo pasislinkti ir antrajame rate žaidė daug mažiau (pirmajame rate žaidė visas 15 rungtynių ir aikštėje praleisdavo 10,6 min., antrajame rate žaidė tik 8 rungtynes ir aikštėje praleisdavo 7,6 min.).
P.Valinsko vidurkis buvo 2,8 taško, o asmeniniai rekordai – 11 taškų, 6 rezultatyvūs perdavimai ir 4 atkovoti kamuoliai.
Mantas Kalnietis („Olimpia“)
Sezono pradžioje M.Kalnietis džiaugėsi tuo, kad pasikeitus treneriui Milano komandoje jaučiasi daug geriau. Vis dėlto ilgametis Lietuvos rinktinės gynėjas džiaugėsi per anksti – nors kelias pirmąsias savaites jo žaidimo kreivė stabiliai kilo į viršų, į „Olimpia“ atvykus Curtisui Jerrellsui, o paskui ir Mindaugui Kuzminskui, padidėjusi vidaus konkurencija privertė patyrusį 31 metų krepšininką karščiuotis: dar labiau pablogėjo jo metimų taiklumas, pagausėjo neapgalvotų sprendimų ir suprastėjo asmeninė gynyba.
M.Kalnietis dėl legionierių limito nuo sezono pradžios nebuvo registruojamas per Italijos lygos rungtynes, o žiemos pabaigoje prarado vietą „Olimpia“ dvyliktuke ir per Eurolygos varžybas.
M.Kalnietis žaidė 20 rungtynių, pelnydavo 4,5 taško ir atlikdavo 2,1 rezultatyvaus perdavimo. Jos rezultatyvumas buvo dviženklis tik per dvejas rungtynes, žaistas spalio ir lapkričio mėnesiais (sezono rekordas – 14 taškų), o trejose rungtynėse gynėjas nepelnė nė taško.
Jonas Mačiulis („Real“)
J.Mačiulio vaidmuo Madrido komandoje buvo nežymus nuo sezono pradžios. Rudenį jis dėl legionerių limito net nebūdavo įtraukiamas į „Real“ paraišką per Ispanijos lygos rungtynes ir į dvyliktuką pateko tik tada, kai komandą praretino traumos.
Eurolygoje puolėjas iki vasario pradžios nepraleido nė vienerių rungtynių, tačiau pasyvus jo žaidimas nepadėjo įgyti trenerio Pablo Laso pasitikėjimo. J.Mačiulis dažniausiai tik pastoviniuodavo aikštės kampe, o gavęs kamuolį švystelėdavo jį į krepšį iš toli (jis atliko tik 18 metimų iš dviejų taškų zonos ir 43 – iš trijų taškų zonos). Kovo pradžioje J.Mačiulio ir „Real“ bendradarbiavimas pasiekė logišką pabaigą – sutartis buvo nutraukta.
Prieš trejus metus su „baltaisiais“ Eurolygos čempionu tapęs J.Mačiulis šį sezoną žaidė 22 rungtynes, per kurias pelnydavo vidutiniškai 3 taškus. 33 metų puolėjo sezono rekordas buvo vos 9 taškai, o 8 rungtynes jis baigė nepelnęs nė taško.
Gytis Masiulis („Žalgiris“)
Buvusio Eurolygos čempiono Tomo Masiulio sūnaus G.Masiulio vaidmuo per Eurolygos rungtynes buvo simbolinis. Treneris Š.Jasikevičius jaunąjį puolėją į aikštę įleisdavo tik trumpoms atkarpoms arba tada, kai mačo baigtis būdavo aiški. Stipriausių Europos klubų aukštaūgiai 20-mečiui žalgiriečiui dar buvo per kietas riešutas, bet per treniruotes ir LKL rungtynes jis įrodė treneriams, kad yra labiau vertas vietos dvyliktuke negu dvejais metais vyresnis vidurio puolėjas M.Sajus.
G.Masiulis žaidė 12 rungtynių, per jas aikštėje praleido 38 min. ir pelnė 14 taškų (vid. 1,2).
Martynas Arlauskas („Žalgiris“)
Jau pirmajame ture M.Arlauskas tapo trečiu pagal jaunumą krepšininku, žaidusiu „Žalgiryje“ per šiuolaikinės Eurolygos rungtynes (debiuto akimirką jam buvo 17 metų, 3 mėnesiai ir 3 dienos). Rudenį patekti į dvyliktuką gynėjui padėjo komandos draugų traumos, bet pasveikus labiau patyrusiems žalgiriečiams, jauniausias žaidėjas nebebūdavo registruojamas.
Jis žaidė 4 rungtynes (paskutines – gruodžio viduryje), kartą netgi pateko į starto penketą, aikštėje praleido 13,5 min. ir pelnė 4 taškus (visus – baudos metimais).
Martynas Sajus („Žalgiris“)
„Žalgirio“ sprendimas susigrąžinti M.Sajų, kuris praėjusį sezoną buvo paskolintas Gdansko Starogardo „Polpharma“ klubui, nepasiteisino. 22 metų vidurio puolėjas, pasirengimo etapą ir sezono pradžią praleidęs dėl studentų rinktinėje gautos traumos, Kauno komandai beveik niekuo nepadėjo, todėl nenuostabu, kad jį iš dvyliktuko išstūmė jaunesnis priekinės linijos žaidėjas Gytis Masiulis.
Po Naujųjų metų M.Sajus būdavo registruojamas labai retai, žaidė 12 rungtynių, per jas aikštėje praleido 37 min., pelnė 5 taškus ir atkovojo 2 kamuolius.
Eurolygos lietuvių statistikos vidurkiai
