Šiemet vasara dar neatėjo, sezonas nesibaigė, o Kauno meras V.Matijošaitis tūkstančių sirgalių akivaizdoje komandos trenerio jau paprašė: „Šarai, pasilik.“
Skubėti tikrai yra dėl ko. Vyresnės kartos krepšinio gerbėjai prisimena laikus, kai lygybės ženklas buvo dedamas tarp „Žalgirio“ ir M.Paulausko. Vėliau – tarp „Žalgirio“ ir A.Sabonio.
Dabar atėjo metas, kai „Žalgiris“ – tai Š.Jasikevičius, vėl pavertęs Kauno klubą vienu stipriausių Europoje.
Paskutinį savo auksinės žaidėjo karjeros sezoną sužaidęs būtent „Žalgiryje“, jis prie gimtojo miesto komandos vairo stojo 2016-ųjų sausį.
Keturiskart Eurolygos čempiono pirmasis sezonas einant vyriausiojo trenerio pareigas buvo žvalgyba ekstremaliomis sąlygomis. Eurolygoje – vos 2 pergalės ir 10 pralaimėjimų.
Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finale nusileista Vilniaus „Lietuvos rytui“ – komandai, kurioje Š.Jasikevičius 1998-aisiais pradėjo profesionalo karjerą.
Bet aiški vizija ir nuoseklus darbas jau antrąjį sezoną padarė kitokį – Eurolygoje laimėta 14 mačų, pralaimėta 16.
Vis garsiau imta kalbėti, kad bręsta treneris, kokio galbūt nėra buvę netgi per visą talentų turtingą mūsų krepšinio istoriją.
Trečias kartas išvis nemelavo: 22 pergalės, 14 pralaimėjimų ir 3-ioji vieta elitiniame turnyre, kur visi varžovai, išskyrus vieną, turi gerokai didesnį biudžetą nei kauniečiai.
Skrydis į Eurolygos finalo ketvertą net po 19 metų pertraukos patvirtino: Š.Jasikevičius yra krepšinio magas.
Be jo komandos veidas būtų visiškai kitoks. Jis pats būrė sudėtį, įžvelgė kiekvieno galimybes, labai pasitiki savimi ir tiki savo krepšininkais.
Kaip ir įžaidėjo karjeros laikais, tapęs treneriu jis daro tą patį – paverčia kitus geresniais.
Tiesa, Belgrade strategas nebuvo linkęs prisiimti visos garbės, kai imta svarstyti, ką daryti, kad šio sezono Pelenės istorija Kauno klubui nebūtų atsitiktinė: „Reikia panašiai dirbti.
Klubo veikla surikiuota tiesiog pavyzdingai. Tai viena geriausių vietų dirbti. Visoje Europoje krepšininkai žino, kad jeigu atvyksi į „Žalgirį“, viskas bus daroma aukščiausiu lygiu.“
Išties šis sezonas ženklina naujos eros pradžią „Žalgiryje“ ne tik dėl sportinių rezultatų.
Kone po du dešimtmečius užsitęsusių įvairiausių sukrėtimų klubas šiemet baigia išmokėti visas skolas.
Sporto pasaulio virtuvę išmanantys žino: tokia finansine sveikata gali pasigirti labai mažai klubų bet kurioje pasaulio šalyje.
Pats vienas „Žalgiris“ to irgi nebūtų pasiekęs, jei ne Kauno valdžios su V.Matijošaičiu priešakyje tvirta valia.
Buvo ir negailėta pinigų klubui, ir, kas itin svarbu, „Žalgiriui“ suteikta teisė šeimininkauti didžiausioje šalies arenoje.
Todėl rekordiniu rungtynių lankomumu galintis pasigirti „Žalgiris“ turi galimybę užsidirbti ne tiktai iš krepšinio, bet ir kitų šioje arenoje vykstančių renginių.
Taip, kaip Kaunas puoselėja savo komandą, yra pavyzdys kitiems miestams, ypač sostinei Vilniui.
Turtingiausiame šalies mieste krepšinis buvo skriaudžiamas daugybę metų ir gyvavo faktiškai privačiomis lėšomis.
O tokios mažos šalies kaip Lietuva atstovams vien verslo pinigais neįmanoma tapti konkurencingiems tarptautinėje arenoje, jei nėra palaikymo bent jau iš savivaldybės biudžeto.
Dėl „Žalgirio“ visi suvienijo jėgas. Todėl po jo bronzinio triumfo svaigulyje paskendusioje Lietvoje šventvagiškai gali skambėti mintis, kad Kauno klubo suklestėjimas turi ne vien šventiškų akcentų.
Bet taip yra.
Srauniausia krepšiniui skirtų pinigų upė ir iki šiol tekėjo į „Žalgirį“.
Po šio sezono akivaizdu, kad krepšinio rėmėjai bus dar dosnesni Kauno klubui.
Bet visiems žalgiriečių konkurentams ir Lietuvos krepšinio lygai (LKL) ši žinia nieko gero nežada.
„Žalgiris“ ir taip yra faktiškai nenugalimas Lietuvoje.
O dabar kitiems klubams dairantis finansavimo, atrodo, teks tenkintis trupiniais nuo čempionų puotos stalo.
Tuo metu tobulėti galima tiktai jei yra reali konkurencija.
Po triumfo 1999-ųjų Eurolygoje „Žalgiris“ ilgai negalėjo pasigirti jokiais apčiuopiamais pasiekimais europiniame fronte.
Užtat per tą laiką sparnus skleidė kiti: Vilniaus „Lietuvos rytas“ du kartus iškovojo Europos taurę, tarptautinėje arenoje džiugino Klaipėdos „Neptūnas“.
Sutvirtėjusių klubų užmegzta intriga stiprino ir LKL.
Dėl konkurencijos laimėjo visas šalies krepšinis: raumenis užsiauginę varžovai brandino ir grūdino tą patį „Žalgirį“.
Šiemet Kauno klubas Belgrade į aukštybes pakėlė ne tiktai „Žalgirio“, bet ir viso Lietuvos krepšinio vėliavą.
Stengiantis jos nenuleisti lyderiams ir toliau bus labai svarbu Lietuvoje turėti ne vien draugų, bet ir rimtų konkurentų.
