Visada reikia už tokį reiškinį dėkoti sirgaliams. Esame pirma komanda pagal lankomumą. Buvo sunkių momentų, bet sirgaliai visada su mumis. Stengiamės patekti į aštuonetą dėl visų.
Žaidžiame gerą krepšinį, dabar mūsų kūryba geresnė nei viso sezono metu“, – po paskutinių namuose Eurolygos reguliariojo sezono rungtynių džiaugsmingai kalbėjo „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius.
Tai buvo paskutinės rungtynės namuose reguliariajame sezone, tačiau, galbūt, ne paskutinės visame sezone.
„Žalgiris“ 94:67 nugalėjo turnyro lentelės autsaiderę Stambulo „Darussafaka“ komandą ir įsirašė jau ketvirtąją pergalę iš eilės, kuria tiesiog neįmanoma nesidžiaugti, kadangi ji svajones apie ketvirtfinalį paliko gyvas.
„Gal manimi ir netikite, bet nėra tikslo skaičiuoti“, – paklaustas apie skaičiavimus siekiant ketvirtfinalio šmaikščiai rėžė Šaras.
Pirmosiose rungtynių akimirkose „Darussafaka“ pirmavo keliais taškeliais, tačiau tai buvo viskas, kuo turkų klubas tegalėjo pasidžiaugti penktadienio vakarą.
Audringų sirgalių palaikoma, netrukus smogė žalgiriečių toliašaudė artilerija bei aukštaūgiai ir greitai svarstyklės buvo nusvertos į sau naudingą pusę.
Antrajame kėlinyje jau buvo smaginamasi dėjimais, o „Žalgiris“ tiek įsismagino, kad netruko susikrauti solidžią dviženklę persvarą – 49:30.
Antroje rungtynių pusėje kauniečiams beliko pabaigti formalumus, o tą jie padarė be vargo. Taiklūs metimai vis labiau audrino publiką, o galutinė sirena skelbė daugiau nei užtikrintą laimėjimą.
Anot Š.Jasikevičiaus, jam smagu, kad traumuoti žaidėjai po truputį atsigauna. Jo nė kiek nenustebino diena prieš tai žalgiriečiams labai palankus Pirėjo klubo kluptelėjimas.
– Kas pasikeitė, kad padidėjo kamuolio dalijimasis jūsų komandos žaidime?
– Pasikeitė gynėjų žaidimas, jie agresyvesni, išpildo žaidimo planą ir panašiai. Jie žaidžia žymiai geriau.
Daug žaidėjų atsigavę po traumų, kiti perprato sistemą. Ir dabar visi duoda daug. Viskam reikia laiko ir tai logiška. Atėjo momentas, kai galime mėgautis žaidimu.
– O gynyba dabar ne geresnė?
– Kai turėjome aibę traumuotų žaidėjų mes apsigindavome. Gynyba mus laikydavo visada. Ji buvo tas dalykas, kuris mus gelbėjo. O sugrįžus žaidėjams, atsigavo ir puolimas.
– Kiek svarbi buvo Deono Thompsono figūra spurte pirmajame kėlinyje?
– Jis supranta derinius, žino, kur turi būti. Tai nėra individualus sportas ir visi turi veikti kaip kumštis. Jei vienas nėra teisingoje pozicijoje, jis sunkina darbą kitiems. Visi turi žinoti, ką atlikti reikia.
– Kiek džiugu, kad galėjo šiandien išsilakstyti Nate'as Woltersas ar Antanas Kavaliauskas?
– Džiugu. Kaip treneris dažnai remiesi tais, kas veikia. Nate'ui ypatingai reikėjo tokio žingsnio, tikimės dės kitą žingsnį ir bus toks, koks buvo sezono pradžioje.
– Ar sekate situacija dėl patekimo į atkrintamąsias?
– Aš visai neskaičiuoju. Skaičiau pora straipsnių, bet ten buvo tiek variantų, kad pradėjo svaigti galva ir tada nežiūrėjau. Gal manimi netikite, bet nėra tikslo skaičiuoti.
– Kiek jus nustebino „Olympiakos“ pasirodymas Gran Kanarijoje?
– Nenustebino. Mes identiškoje situacijoje kaip ir jie. Jiems dar baisiau, nes tolima kelionė. Kol nuskrendi ten, jau nesinori žaisti.
