Penktadienio vakarą į Latviją Tokijo žaidynių olimpinius medalius parskraidino krepšinio trejetų varžybų ketvertas – 30-metis Nauris Miezis, 27-erių Karlis Lasmanis, 34-erių Agnis Čavaras ir 35-erių Edgaras Krūminis.
Rygoje olimpinius čempionus galima buvo pamatyti tik ne oro uoste. Dėl COVID-19 pandemijos visi pagerbimai ir šlovinimai yra uždrausti, tačiau čempionus, kurie prasuko ratą pro miesto senamiestį atvirame automobilyje lyjant, gerbėjai, šalies politikai ir svarbūs asmenys pagerbė prie Latvijos televizijos ir radijo komiteto pastato.
Tačiau pirmose eilėse tikrai nestovėjo Latvijos krepšinio federacijos atstovai, kurie dar žiemą kurpė planus šį trejetą ištrinti iš Latvijos krepšinio žemėlapio.
Vadovybė tikino, jog šią komandą būtina keisti, jauninti ir bandė sportininkams pakišti pačių surašytus ir atletams kenkusius olimpinius kontraktus.
Turėjo planą
„Ši krepšinio trijulių pergalė Latvijai yra kaip netikėtas šviežio oro gūsis. Mes pastaruoju metu visur smigome žemyn su krepšiniu ir tai buvo lyg tragedija: nepatekome į Europos čempionatą, nedalyvavome pasaulio čempionate ir praskridome automatiškai su Tokijo olimpiada.
Tai ta trijulių komanda mums buvo kaip savotiškas atgimimas. Juokėmės, kad pirmą kartą latvių krepšininkų olimpiadoje yra daugiau nei lietuvių“, – pasakojo I.Jurisonas.
Tačiau galėjo taip atsitikti, kad šis latvių ketvertas, kuris treniruojasi ir dalyvauja varžybose kartu jau ketverius metus „Riga“ pavadinimu, apskritai nesivaržytų ne tik olimpiadoje, tačiau ir atrankoje į žaidynes.
Šių metų sausio mėnesį Latvijos krepšinio federacija nutarė, jog tai ne tik „senukų“ ekipa, kuri nieko negali gero nuveikti tarptautinėje arenoje, tačiau ir yra per daug chuliganiškai besielgiantys krepšininkai, kuriuos būtina pakeisti kitais.
„Tada tai buvo šioks toks skandalas, o dabar net nežinau, kaip federacija žiūrės sportininkams į akis – jie atvirai prieš aštuonis mėnesius darė viską, kad šio ketverto nebūtų: jiems buvo nereikalingi nusenę ir ne pagal jos dūdelę šokantys vyrukai“, – pasakojo mvp.lt redaktorius.
Federacija pasiūlė krepšininkams kontraktus, kuriuose buvo įrašytos eilutės apie dalyvavimą Tokijo olimpiadoje ir jų pareigas.
Jos vadovai tikino, kad sutarties sąlygos yra suderintos su Latvijos olimpiniu komitetu ir tokius kontraktus pasirašo visi kandidatai į olimpiadą.
Tačiau kaip paaiškėjo, latvių federacija tikėjosi su šios sutarties pasirašymu „nušauti du zuikius“ – atsikratyti nenorimų krepšininkų ir juos pakeisti savais.
„Ten buvo tam tikra nuostata, kad laimėję atranką į olimpiadą krepšininkai privalėtų praeiti kažkokią vidinę atranką, būtų vidinis šalies turnyras, po kurio ir būtų formuojama nacionalinė komandą olimpiadai.
Ketveriukė šios sutarties ne tik nepasirašė, tačiau pradėjo dar ir aiškintis dėl tos sutarties. Pasirodo, jokio derinimo su Latvijos olimpiniu komitetu, visų žiniomis, nebuvo“, – sakė Latvijos žurnalistas.
Šalyje netikėjo būsimais čempionais
„Jei jau patekome į olimpiadą, tai atvažiavome ne žaisti Tokijuje, o siekti aukso medalių. Tai užduotis, kurią privalome įvykdyti.
Nes kam tada rengėmės penkerius metus?, – piktokai per žaidynes po nesėkmės grupės kovose su belgais sakė Karlis Lasmanis, kurio dvitaškis metimas likus finale žaisti 28 sekundes Latvijos rinktinei padovanojo olimpinį auksą.
„Tai juk tūkstantį kartų iš tos vietos per treniruotes mečiau. Tai man nebuvo kažkoks išskirtinis metimas“, – pasakojo finale tašką padėjęs olimpinis čempionas.
Negalima sakyti, kad pačioje Latvijoje netikėjo galima krepšininkų sėkme, tačiau dauguma laikėsi nuomonės: „norime kaip geriau, atsitiks kaip visada“.
„Na, N.Miezis yra pasaulio reitinge pirmas, Latvijos komanda buvo antroje pozicijoje, tačiau žinant mūsų krepšinio pastarųjų septynerių metų rezultatus, mažai kas galvojo, kad bus auksas. Visi puikiai žinojo, kad tai komanda, kuri kartu gali žaisti užsimerkusi, kurios žaidėjai vienas kitą pažįsta kaip nulupti, tačiau auksas – tai per drąsi svajonė“, – pasakojo I.Jurisonas.
Keisti vyrukai
Vienas pagrindinių Latvijos trijulių ekipos vedliu pastaruosius penketą metų buvo dar 2012 metais pasaulio trejetų čempionate žaidęs 35 metų E.Krūminis.
Jo aukso valanda išaušo ir ne tik per finalą, kai skilus kojos kaului jis dukart ją teipavosi ir keitė pavargusius draugus finalo mače su Rusija, kurį latviai laimėjo 21:18.
Savo žodį Latvijos krepšinio trijulių veteranas tarė ir svarbiausiame ketvirtfinalio mače, kai E.Krūminis saviškius tempė akistatoje su Nyderlandais, pelnęs pirmuosius 9 taškus ir dešimties. Latviai po atkaklios kovos laimėjo 22:18 ir pateko į pusfinalį, kur grąžino skolą belgams už pralaimėjimą grupėje.
„Kaip supratau, skilo ar lūžo kulno kaulas, tačiau tryse mūsiškiai nebūtų atsilaikę prieš rusus 7 minutes. Turėjau eiti į aikštę. Gerai, kad baigiantis mačui kelis kartus teisėjai peržiūrinėjo svarstytinus momentus. Kai jau negalėjau padėti, tai buvo geras laikas atsipūsti komandai“, – latvių žiniasklaidai pasakojo E.Krūminis.
Kaip pasakojo I.Jurisonas, šis olimpinis čempionas dar jaunystėje siekė prasimušti į didįjį krepšinį, bandė save antroje Latvijos krepšinio lygoje, žaidė autsaiderių klubuose, tačiau ne itin krepšininko kūną turėjusiam vyrui tai ir pakišo koją.
„Bet tada jis atrado save trijulių krepšinyje, kur reikia ir jėgos, ir šiek tiek masės, ir chuliganiško elgesio stumdantis dėl kamuolio.
Kaip sakoma, ji užaugino „Ghetto Games“ varžybos, kuriose ši latvių ekipa kaip reikiant pašėlo – 2018-2020 metais „Riga“ ekipa, kuri ir žaidė olimpiadoje, pasaulio taurėje buvo antra, planetos serijoje lipo ant visų trijų pakylos laiptelių“, – tikino latvis.
Ne ką įvairialypė ir N.Miezio atėjimo į trijulių krepšinį istoriją. Krepšininkas buvo diskvalifikuotas iš didžiojo krepšinio metams.
„Ten buvo tokia istorija su lošimais ir statymais. Lyg ir kartą jis buvo galimai pagautas statant pinigus už save, todėl metams neteko galimybės žaisti Latvijos pirmenybėse ir tada pasuko į trijules“, – teigė žurnalistas, priminęs, kad už pergalę Tokijoje visi žaidėjai kartu gaus 426 tūkst. eurų.
Per olimpinį apdovanojimą N.Miezis dėkojo ne tik jį užauginusiems pirmiesiems krepšinio treneriams, tačiau į kameras kažką rodė gestų kalba.
Pasirodo, krepšininkas yra gimęs kurčnebylių šeimoje – tiek tėvai, tiek ir brolis su seserimi negirdi ir nekalba, o savo padėką gestų kalba jis siuntė šeimai.
„Tai buvo labai jautru ir tikra. Toks poelgis tiesiog tapo labai svarbiu socialiniu reiškiniu Latvijoje – priminta, kad tarp sveikų yra ir tokių žmonių ir jie neturi būti atskirti ar socialiai izoliuoti“, – pasakojo mvp.lv redaktorius.
