Kovo pradžioje kontraktą pasirašiusio amerikiečio komandai teko palaukti – dėl šeimyninių priežasčių krepšininkas paprašė leidimo prie komandos prisijungti po kelių savaičių.
Krepšinio gerbėjai jo debiutą tikėjosi pamatyti „Betafe-LKL“ čempionato rungtynėse su „Gargždais“, žaidėjas buvo registruotas rungtynėms, tačiau tik jų išvakarėse į Vilnių atskridęs R. Kelly dar nebuvo pasiruošęs padėti naujajai savo komandai.
Savo pirmajame interviu R. Kelly papasakojo apie europietiško ir australietiško krepšinio skirtumus, savo šeimą, krepšininkus, į kuriuos lygiavosi jaunystėje ir gynybą žaidžiant NCAA.
– Kaip atsidūrėte „Wolves“ komandoje?
– Visada sunkiai dirbau ir tas sunkus darbas atidarė daugelį durų. Diena iš dienos turint tokį požiūrį, atsivėrė šį galimybė padėti komandai laimėti čempionatą.
– Kartu su „Wolves“ krepšininku Eigirdu Žukausku žaidėte „Parmos“ klube. Ar kalbėjotės su juo prieš atvykstant į Lietuvą?
– Prieš atvykdamas, pasikalbėjau su Eigirdu, paklausiau apie situaciją komandoje, taip pat pažiūrėjau keletą rungtynių, kad pamatyčiau, koks komandos žaidimo stilius, kaip jai kol kas sekėsi. Eigirdas džiaugėsi sužinojęs apie mano prisijungimą ir laukė manęs atvykstant, kaip ir visa likusi komanda.
– Ką esate girdėjęs apie Lietuvos krepšinį?
– Sabonis, puikus iš čia kilęs krepšininkas, „Žalgiris“ – stipri komanda. Iš Europos taurių turnyrų žinau „Rytą“, taip pat žaidžiau su keliomis Lietuvos komandomis, kai buvau „Parmos“ žaidėjas tik atvykęs į Europą, todėl šiek tiek esu susipažinęs su Lietuvos krepšiniu.
– Iki šiol prie klubų prisijungdavote sezono pradžioje. Šis kartas jums pirmasis, kai į komandą atvykote sezonui įpusėjus. Ar nebus sunku adaptuotis?
– Nereikia kažkaip specialiai adaptuotis. Šiandien stengiuosi prisitaikyti, pamatyti, kaip viskas vyksta komandos viduje, o būsimą dieną stengsiuosi būti geresnis, eiti į priekį ir tobulėti komandai reikiamu greičiu, joje geriau išnaudoti jau sukauptą žinių bagažą.
Neturint galimybės ruoštis tarpsezoniu ir pasitaikius tinkamai progai, reikia jos imtis ir tapti geresniu žaidėjų, kur tik beatsidurčiau ir galėčiau duoti naudos.
– Kokios yra jūsų stipriosios krepšinio pusės?
– Pagrindinė stiprybė, kad galiu daryti daugmaž viską. Nemanau, kad galiu būti sustabdomas, esu stiprus, fiziškas, dirbu daugiau už kitus. Tiesiog mėgstu laimėti. Viskas susideda į tai, kad, dienai baigiantis, noriu laimėti.
– Žaidėte ne vienoje iš stipriausių Europos lygų, vėliau persikėlėte į Australiją. Kokie yra europietiško ir australietiško krepšinio skirtumai?
– Europietiškas krepšinis yra lėtesnis. Tuo tarpu Australijos krepšinis labiau primena NBA G lygą, kurioje žaidžiama greitai, rezultatyviai. Europietiškame yra daugiau žaidimo „du prieš du“ jis yra fiziškesnis, žaidžia didesni priekinės linijos žaidėjai, kurie yra labai pajėgūs. Australijoje taip pat yra pajėgių aukštaūgių, bet lygoje težaidžia vos 10 komandų, o man per karjerą jau teko žaisti prieš daugiau nei 100 komandų.
– Iš kur esate kilęs?
– Esu kilęs iš nedidelio Frederiksburgo miestelio Virdžinijos valstijoje. Džiaugiuosi, kad esu kilęs iš šios valstijos, nes čia krepšinis yra mėgstamas.
Esu iš didelės šeimos, joje esame labai artimi, kartu leidžiame savaitgalius.
Svarbu atstovauti savo miestui, būti pavyzdžiu kitiems iš čia kilusiems žmonėms, kad eidami į priekį, sunkiai dirbdami ir tinkamai nusiteikdami jie gali pasiekti viską.
– Kodėl vaikystėje pasirinkote krepšinį?
– Rinkausi tarp krepšinio ir futbolo. Krepšinį žaisti yra smagiau. Žaidžiant amerikietišką futbolą reikalingi šalmai, gali neturėti galimybės pelnyti taškus, gali tik bėgioti aplink, blokuoti varžovus.
O man, būnant vaiku, patiko jausmas pelnant taškus, todėl pasukau į krepšinį. Augdamas tapau vis geresniu, kol tai tapo mano karjera.
– Į kokius krepšininkus augdamas lygiavotės?
– Kobe Bryantas, Allenas Iversonas. Vėliau ėmė patikti Lebronas, kai jis žaidė „Miami Heat“ ir vėliau grįžo į „Cleveland Cavaliers“. Amare‘as Stoudemire‘as ir kiti panašūs žaidėjai. Carmelo Anthony. Visi jie – tiesiog „kieti“.
– Universitete labiau buvote žinomas dėl gynybos, tuo tarpu tapęs profesionaliu krepšininku atsiskleidėte ir puolime. Kodėl taip gavosi?
– Linkėjimai „Wichita state“ universiteto komandai. Joje turėjome aiškią sistemą, kur kiekvienas dirbo savo darbą, atliko tam tikrą rolę.
Turėjome puikius taškų rinkikus Fredą VanVleetą, Roną Bakerį, Landry Shametą, Connerį Frankampą, Austiną Reavesą.
Visi jie buvo labai talentingi ir labai pavojingi puolime. Pelnyti po 15 ar 20 taškų buvo ne mano darbas, todėl turėjau kovoti dėl kamuolių, stumdytis ir dirbti gynyboje. Taip čia radau savo nišą.
– Prieš kokius žaidėjus buvo sunkiausia gintis?
– Sunkiausia gintis buvo prieš, galvoju, Milesą Bridgesą dar žaidžiant universitete. Jis buvo žaibiškas, pasižymėjo sprogstamu greičiu – vos tik atsuki jam nugarą, jis jau kitame aikštės gale. Žaidžiant Europoje, juo būtų Vasilije Micičius iš „Anadolu Efes“. Jis žaidė įžaidėjo pozicijoje ir turėjau jį prižiūrėti. Tai sunkiai nuspėjamas žaidėjas. Jis ir Teodosičius.
– Ką veikiate laisvalaikiu?
– Laisvalaikį leidžiu su šeima. Taip pat dėlioju verslo idėjas, jas įgyvendinu, kad galėčiau būti sėkmingas po krepšinio karjeros.
– Ar turite kokių nors įpročių prieš rungtynes?
– Turiu būti gerai pailsėjęs. Stengiuosi prieš rungtynes valandą pamiegotį, kartais pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru.
