Šalis į žiemos olimpines žaidynes siunčia gana kuklias delegacijas, tad kyla natūralus moralinis klausimas: ar dėl kelių papildomų teorinių kelialapių verta už Lietuvos sporto pinigus finansuoti užsieniečius, ar geriau skirti jau rezultatą parodžiusiems sportininkams?
Tokia situacija ne pirmus metus susiformuoja dailiajame čiuožime. Praėjusiais metais susilipdęs naujas šokių ant ledo duetas jau spėjo pasiekti neblogų rezultatų tarptautinėse varžybose. 25-erių lietuvis Saulius Ambrulevičius ir 23-ejų amerikietė Allison Reed 2018 metų pasaulio čempionate užėmė 20-ąją vietą.
Ir tai ne vienintelė mišri pora ant ledo, kuri atstovauja Lietuvai. Kitoje dailiojo čiuožimo rungtyje – sportiniuose šokiuose ant ledo – mūsų šaliai varžybose atstovauja 18-metė lietuvė Goda Butkutė su savo partneriu iš Rusijos 25-erių Nikitu Jermalajevu. Pastaroji pora 2016 metais pasaulio čempionate iškovojo 17-ąją vietą.
Tokie rezultatai šioms poroms leistų patekti į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansuojamų sportininkų sąrašus. Žinoma, būtų finansuojami tik tų porų lietuviai, bet visiems ir taip aišku, kad be antrosios poros pusės jie sportuoti negalės. Tad natūralu, kad LTOK skiriami pinigai atitektų ir užsieniečiams.
Dailiojo čiuožimo pusė šioje situacijoje pagrindiniu argumentu įvardija, tai, jog šios poros jau dabar atstovauja tarptautinėse varžybose Lietuvai ir garsina mūsų šalį. Atrodytų viskas kaip ir teisinga, tačiau yra keletas bet.
Sportininkų dalyvavimu Europos ar pasaulio čempionatuose rūpinasi pačios sporto federacijos, kurios už tai gauną tiesioginį finansavimą iš valstybės per kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD). Šioje vietoje klausimų dėl pinigų, kurie panaudojami garsinti ir tarptautinėse varžybose atstovauti Lietuvai, nekyla. Tačiau LTOK pagrindinis prioritetas yra olimpinės žaidynės.
Panašios pozicijos laikosi ir biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas, kurio vadovaujama sporto šaka į 2018 metų Pjongčango olimpines žaidynes išsiuntė daugiausiai (keturis) sportininkų.
„Gaunasi, kad LTOK finansuoja potencialus dalyvius ne olimpinių žaidynių, o pasaulio ar Europos čempionatų. Tą iš tikrųjų turėtų daryti pati federacija, pasitelkus valstybinį finansavimą bei privačių rėmėjų lėšas ir nereikėtų naudoti programinių LTOK pinigų, skirtų ruoštis olimpinėms žaidynėms“, – teigė A.Daugirdas.
Tačiau yra ir dar didesnė kliūtis. Tai pilietybės klausimas. Atsižvelgiant į esamus įstatymus lieka labai maža tikimybė, kad tiek amerikietė Allison Reed, tiek rusas Nikita Jermolajevas per artimiausius ketverius metus atsisakys savo šalių pilietybių ir išimties tvarka gaus lietuviškus pasus.
2014 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš Sočio olimpines žaidynes išimties tvarka pilietybę suteikė Isabellai Tobias. Ši su lietuviu Deividu Stagniūnu dalyvavo olimpiadoje, tačiau iš kart po jos persimetė atstovauti Izraeliui.
Atsižvelgiant į šį atvejį, vargu ar bus pritaikytos išimtys dar kartą.
Panašioje situacijoje atsidūrė ir stalo tenisas. Mat 2016 metais geriausia Lietuvos stalo tenisininkė 41-erių Rūta Paškauskienė su 42-iejų serbu Aleksandru Karakaševičiumi Europos čempionate iškovojo mišrių dvejetų bronzos medalį.
Ši rungtis stalo tenise debiutuos ir 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse. Tad turime dar vieną mišrų duetą, kuris pretenduoja į LTOK finansavimą, tačiau dėl pilietybės klausimo neturi pilnos teisės atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Tiesa, pati lietuvė galėtų dalyvauti asmeninėse varžybose, tačiau pagal individualius rezultatus į finansuojamų olimpinių žaidynių kandidatų sąrašus nepakliūtų.
