Rusijos olimpinis komitetas suskubo persiųsti panešimus dėl olimpinių medalių grąžinimo IOC visoms olimpinėms federacijoms, o didžiausią darbą turėjo atlikti masiškai diskvalifikuotų lengvaatlečių ir sunkiosios atletikos federacijų atstovai.
IOC diskvalifikavo ne vieną 2008 metų Pekino žaidynių ir 2012 metų Londono olimpiadoje medalius laimėjusį rusą.
Tačiau federacijos neskuba atiminėti iš dėl dopingo vartojimo diskvalifikuotų atletų medalius.
„Taip, mes gavome pranešimą ir informavome atletus, kad privalu grąžinti 2008 ir 2012 metų olimpinius apdovanojimus. Bet dalis sportininkų patikino, kad to nedarys, kad jie pametė medalius, o dalis apskritai atsisako su mumis bendrauti“, – savo atsakyme Rusijos olimpiniam komitetui parašė Rusijos lengvosios atletikos federacijos vadovai.
„Kai kurie ignoruoja reikalavimą, bet didžioji dalis aiškina, kad pametė trofėjus. Nė vienas sunkiaatletis negrąžino medalio ir jie duoda suprasti, kad jiems visiškai nesvarbu, kad po daugelio metų juos diskvalifikavo“, – tikino šios šalies sunkiosios atletikos federacijos Vykdomasis direktorius Aleksandas Kiškinas, rašo portalas sovetskyj sport.
Rusų portalas susisiekė ir viena žinomiausių savo laiku lengvaatlečių Tatjana Lebedeva, iš kurios reikalaujama dviejų 2008 metų žaidynių sidabro medalių. Ji buvo 2017 metais diskvalifikuota, perpatikrinus jos dopingo testus.
– Sako, kad jūs atsisakote sugrąžinti olimpinius medalius, – T.Lebedevos paklausė rusų žurnalistai.
– Jei kalbėsime apie valstybinius apdovanojimus, man jų jokių neįteikė, o dėl medalių... Aš manau, kad praėjus dešimtmečiui jiems kažkas galėjo atsitikti. Maža kas su jais galėjo atsitikti. Šia tema daugiau nekalbėsiu – ji uždaryta ir daugiau komentarų nebus.
– Bet jūs juk žinojote, kad esate kaltinama dopingo vartojimu.
– Jei jūs gerai perskaitysite IOC sprendimą ir teismo verdiktus, aš niekur nekalbėjau, kad vartojau dopingą. Aš neprisipažinau. Sporto arbitražo teismas į mano klausimą nepasižiūrėjo iš ekspertų pusės. Maža to – teisme buvo ne kartą teigta, kad pati patikros sistema ir galutiniai atsakymai nėra tobuli. Bet vis tiek visi įsitikinę, kad aš vartojau dopingą. Todėl spjoviau į teismus, nes ten prasidėjo pinigų švaistymas.
– Bet jūs tuomet ir pripažinote, kad galbūt vartojote draudžiamus preparatus.
– Aš pripažinau, kad galėjo būti cheminės testo dalies problemų. Kaip čia teisingiau išsireiškus. Aš kalbėjau apie tai, kad testas per tiek metų galėjo būti „supurvintas“ ir jo švarumas kelia tam tikrus klausimus. Nuo to momento, kai aš startavau, o po to bandžiau gintis teisme, praėjo net 8 metai.
Čia sportininkai nesigėdija aiškinti, kad dopingas jiems patenka per bučinius. O aš rimtai treniravausi, mano pasamdyti specialistai daug kam įrodė, kad metabolitų aptikimo formulė yra labai nekorektiška, tačiau IOC vis tiek man sako – vartojote dopingą. Ir aš su tuo nesutinku.
– Su kuo būtent?
– Nesutinku su jų prikišta man nuomone. Ir su tuo, ką jie man sako.
– Gal grįžkime prie medalių?
– Klausykite, praėjo dešimt metų. Jei kalbėtume įstatymiškai, tai nėra jokių svertų iš manęs atimti medalius. Aš ką – pasirašiau kažkokius popierius, kad gražinsiu apdovanojimus, jei bus tas ar tas?
Nieko nepasirašinėjau. Galiausiai, per dešimt metų galėjo velnias žino kas su jais atsitikti – galima juos parduoti, o pinigus skirti labdarai. Ar padovanoti kam nors tą medalį. Jis galėjo ir pasimesti. Nesirengiu nė prieš ką aiškintis. Mano medalis yra mano reikalas.
– Nebijote, kad toks požiūris turės skaudžių pasekmių visam Rusijos sportui – sulauksime iš tarptautinės bendruomenės sankcijų.
– Visiškai nebijau. O kokios gali būti sankcijos? Pagalvokite patys: aš sakau, kad pamečiau medalį.
