Specialistai pateikia JAV sporto koledžuose atlikto tyrimo duomenis, kurie atskleidžia, kad sportininkų polinkis į azartinius lošimus gerokai didesnis nei nesportuojančių žmonių.
„Azartas ir jaudulys – jausmai, kuriuos patirti siekia ir sportininkai, ir lošėjai. Net 70 procentų vyrų besikreipiančių į mus, turinčių polinkį lošti, yra aktyviai sportavę“, – sakė psichologas O. Mackevičius.
Pasak specialistų, populiariausia lošimo rūšis, ypatingai tarp jaunų žmonių iki 21 metų, yra sporto lažybos. Net 95 procentus lošiančių sudaro vyrai, kurie mano, kad daug žino apie sportą, todėl seksis lažintis. Taip susidaro nuostata, kad turimos žinios gali nulemti tą įvykį.
„Iš tiesų mes žinome, kad žaidimo baigtį lemia psichologinis pasirengimas, traumos ir daugybė kitų dalykų, kurių neįmanoma nuspėti“, – teigė psichologas O. Mackevičius.
Visi azartiniai lošimai kuria laimėjimo iliuzijas. Loterijose žmonės skatinami sudaryti aukso puodą, kurį kažkas laimės. Dar įdomesnė padėtis su lošimo automatais. Su jais lošėjas tarytum kuria žmogišką santykį, lyg automatas jam leis arba neleis laimėti.
Kazino kuria jaukių prabangių namų įspūdį, kur gali leisti laiką neskaičiuodamas valandų. Čia nėra dienos šviesos, laiko pojūčio, tave maloniai pasitinka, pakalbina.
„Žaisdamas azartinius lošimus, žmogus bando sumažinti stresą, padidinti pajamas, užpildyti tuštumą, pakelti nuotaiką, išblaškyti nuobodulį, pabendrauti su kitais žmonėmis“, – pagrindines lošimų priežastis vardijo psichologė T. Veromej.
Pasak psichologų, svarbu suprasti, ko mes siekiame žaisdami. Žaidimas nėra azartinis, jei mėgaujamės žaidimo procesu, norime, kad būtų smagu, nebandome išvengti atsakomybės, laimėjimas džiugina, bet dar smagesnis pats veiksmas. Azartinis lošimas prasideda, kai laukiame piniginio prizo, lažinantis mums nesvarbu, kas laimės, siekiama laimėti pinigų, nesvarbus procesas.
„Azartinis lošimas yra žaidimas iš pinigų, kurio rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis. Tikro žaidimo rezultatas priklauso nuo žaidėjų įgūdžių ir sugebėjimų“, – teigė O. Mackevičius.
Atpažinti lošiantį asmenį yra labai sunku. Specialistai pateikia vieną šios priklausomybės ženklų – tik gavęs atlyginimą asmuo skolinasi pinigų ar negali nusipirkti įprastų dalykų.
„Norėdami žmogui padėti, pirmiausiai turime kalbėtis, o tam yra nemažai galimybių. Jam gali padėti anoniminių lošėjų grupės, Minesotos programa priklausomybės ligų centre, psichologo, psichoterapeuto pagalba“, – sakė T. Veromej.
Specialistų žiniomis, pasaulyje problemų dėl lošimų gali turėti nuo 0,5 iki 3 procentų lošiančiųjų. Lietuvoje, profesoriaus G. Navaičio 2017 metų atliktame tyrime teigiama, kad tokių lošėjų yra 2,5 proc. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki šių dienų, užregistruota apie 10 300 prašymų. 94 proc. vyrų, 6 proc. – moterų.
