Dar vienas D.Stahlio bandymas skriejo virš 70 metrų, tačiau po varžybų teisėjai jį anuliavo. Geriausias A.Gudžiaus rezultatas – 66,39 m.
„Paavo Nurmi Games“ varžybos Suomijoje į stadioną sutraukė daugybę sirgalių, kurių buvo per 5 tūkstančius. Lietuvio ir kitų atletų pasirodymus stebėjo ir šalies prezidentas Saulis Niinisto.
Išskirtinio dėmesio Suomijoje sulaukęs A.Gudžius mielai dalinosi mintimis su iltalehti.fi tinklalapiu, kuris itin pagarbiai atsiliepė apie mūsų šalį.
„Buvo Virgilijus Alekna, Romas Ubartas, Vaclovas Kidykas, o dabar Andrius Gudžius. Toks medalininkų sąrašas 2,8 milijonų gyventojų šaliai yra nuostabus dalykas“, – rašė iltalehti.fi.
– D.Stahlį 2017 metais Londono pasaulio čempionate aplenkėte 2 centimetrais, o 2018 metais Europos čempionate Berlyne – 23. Jūs praminė švedų žudiku.
– Gali tik didžiuotis tokia pravarde (juokiasi, – red.). O jei rimtai, tai 2 centimetrai yra sėkmės reikalas, galėjo baigtis visaip. 23 centimetrai yra normalus pranašumas mūsų sporte.
– Kaip vertinate dvikovas su D.Stahliu?
– Kai susitinku su juo, tai varžybose būna pati geriausia atmosfera. Puiku joje varžytis su tokiu stipriu ir puikiu vyruku.
– Kokių pranašumų turite prieš jį?
– Mano stipriosios pusės – technika, greitis ir sprogstamoji jėga. Pavyzdžiui, svorių kilnojime mano rezultatai yra maždaug 30 procentų mažesni, nei Danielio.
– Lietuva visuomet turėjo puikių disko metikų. Kaip būtų galima paaiškinti tokį fenomeną?
– Žinoma, kad vieno sėkmė padėdavo kitiems. Mes turime puikią disko metimo mokyklą, tačiau svarbiausia sutikti tinkamu metu tinkamus žmones. Kažkiek tai yra sėkmės reikalas, pavyzdžiui, aš į disko mėtimą atėjau ne iš karto.
– Kaip prasidėjo jūsų kelias į šią sporto šaką?
– Prieš 17 metų žaidžiau krepšinį savo mokykloje, kuomet dabartinis mano treneris V.Kidykas atėjo ieškoti talentų. Manęs paklausė, kas ir iš kur esu. Atsakiau jam, o jis man pabrėžė, kad esu visai gerai sudėtas ir turiu duomenis tapti disko metiku.
Pakeisti sporto šakas nebuvo lengva, juk Lietuvoje krepšinis yra tarsi antra religija.
– Gimėte iškarto po Tarybų Sąjungos subyrėjimo. Ar galėtumėte palyginti savo vaikyste su jūsų vaikų?
– Gyvenimas Lietuvoje tais laikais buvo visiškai kitoks. Dabar viskas pasikeitė, mano 9-erių sūnus ir 6-erių dukra tikrai turi kitokią vaikystę, nei buvo mano. Kai užaugau, pamiršau kokia nelaiminga vaikystė gali būti, kai visko trūksta.
– Laimėjote Europos jaunimo čempionatus, vėliau 2017 metais įvyko lūžis, kuomet tapote pasaulio čempionu. Esate žinomas žmogus Lietuvoje?
– Kuomet, mes, paprasti sportininkai, laimime varžybas, tai visa šalis didžiuojasi ir visi yra laimingi. Tačiau jei gatvėje sutiktumėte 100 žmonių, tikriausiai nedidelė dalis mane atpažintų. Lietuvoje visi žino krepšininkus, jie yra nuolatos matomi televizijos ekranuose ar spaudoje.
