Naujienos / lrytas.lt
Išplėstinė paieška >>
Istorija
2014-06-15 17:40

Kaip Ivanas Rūstusis užkariavo Sibirą ir iškeliavo į pragarą

3

„Išsimaudęs pirtyje, nurimęs Ivanas lengvu drabužiu ir chalatu apsivilkęs sėdo žaisti šachmatų partijos su nuolatiniu partneriu Rodionu Birkinu. Aplink lentą susibūrė artimieji. Bet caras nespėjo padaryti net pirmojo ėjimo: netikėtai nugriuvo ir mirė“, – rašo rusų istorikas Jevgenijus Anisimovas knygoje „Rusijos istorija nuo Riuriko iki Putino“, kurią neseniai išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Lrytas.lt skaitytojams pateikiame ištrauką iš šios intriguojamos knygos.


2014-06-13 13:10

Kaip vykdavo laidotuvės XVII a. Vilniuje

3

Mokymas apie skaistyklą turėjo tiesiogiai veikti pasirengimo mirčiai praktikas, šermenis ir laidotuves bei tolesnius santykius tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Esminis skirtumas čia buvo protestantiškas gerų darbų veiksmingumo atmetimas bei nuostata, kad krikščionis išganomas vien tikėjimu, tik per nenusipelnytą Dievo malonę.


2014-06-13 11:50

Senųjų vilniečių santuokų detektyvai

Įdomūs duomenys apie tikybiškai mišrias sąjungas, kurių galima aptikti, be kita ko, ir skaitant teismo dokumentus. Išryškėja dvi „lengvesnės“ ir akivaizdžiai dažniau pasitaikančios grupės: liuteronų ir kalvinistų sąjungos Pilies gatvėje bei stačiatikių ir unitų sąjungos Subačiaus ir Arklių gatvėse.


2014-06-12 06:20

Katalikų krikštatėviais XVII a. Vilniuje tapdavo ir liuteronai

Nesantuokiniam vaikui krikštatėviai būdavo net svarbesni negu santuokiniam, bet kunigas neišreiškė jokių prieštaravimų, kurių tikrai turėjo. Metais anksčiau (1668) Jonas Buchneris finansiškai parėmė žydę merginą ar moterį, kuri gavo Onos vardą po to, kai buvo pakrikštyta katalikų bažnyčioje.


2014-06-11 06:13

Kaip XVII a. Vilniuje sugyveno skirtingos kultūros (I dalis)

2

Pasakius, jog ankstyvųjų naujųjų amžių Vilnius buvo daugiakonfesinis miestas, gresia nesuprasti, kiek įvairių priešingų ir panašių reikalavimų religijos, kultūros, kalbos bei etniniai ryšiai kėlė vilniečiams. Be to, toks pasakymas apsunkina supratimą veiksenų, kurių dėka buvo įmanoma sugyventi Vilniuje.


2014-06-10 22:31

Kaip gašlūnas Ivanas Rūstusis iš 2000 merginų rinkosi žmoną?

2

„Caras Ivanas patraukė į Aleksandro slabadą, į 2000 merginų apžiūrą – po carienės Marijos mirties jis vėl sumanė vesti. Iš pradžių atsirinko 24 kandidates – visos jos kaip caro palankumo ženklą gavo perlais siuvinėtas skaras. Paskui iš jų išskyrė 12 merginų. Joms tuoj pat surengė medicininę apžiūrą“, – rašo rusų istorikas Jevgenijus Anisimovas knygoje „Rusijos istorija nuo Riuriko iki Putino“, kurią neseniai išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Lrytas.lt skaitytojams pateikiame ištrauką iš šios intriguojamos knygos.


2014-06-09 13:16

„Istorijos detektyvai“: Antanas Smetona – didvyris ar bailys?

4

Lietuvos visuomenė nevienareikšmiškai vertina prieškarinės Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Vieniems jis yra didvyris, padėjęs pamatus moderniai Lietuvai, kitiems – bailys, tragišku metu palikęs tautą. Kur dėti akcentus? Tokia tema Virginijus Savukynas laidoje „Istorijos detektyvai“ kalbino kultūrologą Vytautą Rubavičių.


2014-06-08 13:06

Lietuvis karys nacių kulkos išvengė tik per atsitiktinumą

17

Šimtametis senolis Vytautas Jocius stovėjo prie paminklo sušaudytiems Vietinės rinktinės kariams. Žiūrėdamas į paminklą, šis garbingo amžiaus sulaukęs vyras galėjo atmintyje iššaukti ir kitą, stipriai įsirėžusį šios vietovės vaizdą. Toje vietoje, kur šiandieną stovi paminklas, į kurį žiūrėjo V.Jocius, prieš 70 metų buvo iškastas didelis griovys. O prie griovio stovėjęs jis pats ir kiti kareiviai. Atvežti sušaudymui.


2014-06-05 10:15

Susidorojimo šešėlis dar temdo aikštę Pekine

22

Kai kurie buvo dingę be žinios. Kiti ilgai kalėjo. Dabar daugelis jau laisvėje, bet įspūdžių iš Tiananmeno aikštės, kur Kinijos armija susidorojo su studentais, pamiršti negali nė vienas buvusių aktyvistų. 1989-ųjų birželio 4 diena, kai kariškiai žiauriai išvaikė kelias savaites liepsnojusias studentų demonstracijas, kuriose dalyvavo maždaug milijonas žmonių, yra tapusi svarbiu paminklu komunistinės Kinijos istorijoje. Bet tik užsienyje. Pačioje Kinijoje kraujas nuo tos dienos prieš 25 metus nuplautas. Net asmeniniai prisiminimai laikomi kenksmingais valstybei, rašo „Lietuvos rytas“.


2014-06-04 18:41

Kaip Borisas Godunovas valdė vietoje silpnapročio caro Fiodoro?

„Borisas Godunovas žiauriai susidorojo su savo priešais: vienus ištrėmė į tolimus miestus, kitus įšventino vienuoliais, treti žuvo dėl savo „neapdairumo“. Pavyzdžiui, į Beloozerą ištremtas kunigaikštis I.Šuiskis esą per anksti užšovė krosniakaištį ir netyčiom „užtroško“, kaip Ivano Rūsčiojo laikais irgi „užtroško“ Jefrosinija Starickaja“, – rašo rusų istorikas Jevgenijus Anisimovas knygoje „Rusijos istorija nuo Riuriko iki Putino“, kurią neseniai išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Lrytas.lt skaitytojams pateikiame ištrauką iš šios intriguojamos knygos.


2014-06-03 16:59

Kaip mirties sėjikas Ivanas Rūstusis prakišo Livonijos karą?

2

Pirmosios rusų armijos pergalės karo pradžioje, 1558 m., buvo lengvos. Netrukus Rusija prasiveržė iki Baltijos jūros. Caras Kremliuje iškilmingai gėrė Baltijos vandenį iš auksinės taurės, tai reiškė, jog Baltijos pakrantė – jo valdos. Bet netrukus kariuomenė ėmė pralaimėti, karas tapo ilgas ir sunkus.


2014-06-03 12:08

Pirmojo lietuviško fotografijos vadovėlio pėdsakais - į Panevėžį

2

Lietuvos kultūros sostinė Panevėžys iš užmaršties ištraukė dailininką ir pirmojo lietuviško fotografijos vadovėlio autorių Juozą Kaminską. Išsamų pasakojimą apie šio menininko gyvenimą ir kūrybą siūlo Panevėžio miesto dailės galerija, neseniai atidariusi parodą „Juozas Kaminskas (1898–1957). Tapyba, grafika, fotografija“.


2014-06-01 22:40

Klaipėdoje įamžintas keturvėjininko Salio Šemerio atminimas

5

Klaipėdoje, Herkaus Manto gatvėje ant raudonplyčio namo fasado, atidengtas bareljefas iškiliam lietuvių poetui ekspresionistui, pedagogui, jūrų buriavimo pradininkui Saliamonui Šemeriui-Šmerauskui (1889-1981). Apskrities bibliotekoje surengtas jo kūrybai skirtas vakaras.


2014-06-01 22:00

Žlugusių valstybių kapinėse – skirtingos istorijos

Kaip žlunga valstybės? „Nuo senų laikų tokie klausimai domina istorikus ir ne tik juos, ypač kalbant apie tokių klasikinių valstybių, kaip Romos imperija, Frankų imperija ir pan., žlugimą. Istorikai sugalvoję daug atsakymų ir paprastai atsakyti sunku. Kartais įdomu pagalvoti, kodėl kai kurios valstybės nežlunga“, – sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas.


2014-06-01 16:27

Antano Šabaniausko atminimu Kaune rūpinasi vilniečiai

Kaune 10 metų kalbama apie tai, kad reikia įamžinti dainininko Antano Šabaniausko atminimą. Šiuo projektu pradėjo rūpintis klaipėdietis. Jo veiklą tęsia vilniečiai. Mintis pastatyti Kaune paminklą garsiam tarpukario laikų dainininkui kilo A.Šabaniausko labdaros ir paramos fondo vadovui klaipėdiečiui Romui Pletkauskui.


Populiariausi per 24 val.