Į grožio pasaulį buvusi populiari dainininkė koją įkėlė... 14-os, o vos sulaukusi pilnametystės atidarė pirmąjį nuosavą saloną. Tačiau dabar ji prisipažįsta – jau atėjo metas meilei.
Rugpjūčio septintąją Milita visada pamini išskirtinai. Ji mėgsta švęsti savo gimtadienius – ir visai nesvarbu, ar audringus, į kuriuos susirenka visas būrys Lietuvos žvaigždžių, ar gerokai kuklesnius, skirtus tik artimiausiems žmonėms.
Tačiau gimimo dieną ji turi išskirtinių ritualų, kurių laikosi kasmet, rašoma naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ numeryje.
– Su kokiomis nuotaikomis pasitikai šį gimtadienį?
– Man gimtadienis – džiugi šventė. Visuomet stengiuosi pasidaryti sau ką nors malonaus ir sentimentalaus. Pirmoji dienos dalis dažnai būna nostalgiška.
Džiaugiuosi, jei dienai bėgant pavyksta skirti laiko sau, apmąstymams, mintims ir svajonėms.
Ypač patinka pagalvoti, ko gi sau labiausiai linkiu ateinančiais metais ir už ką labiausiai esu dėkinga praėjusiems.
– Visiems šie metai buvo kupini didelių iššūkių ir išbandymų – kaip su jais pavyko susidoroti tau?
– Aplinkybės viską sudėliojo taip, kad teko išmokti būti spontaniškesnei, lankstesnei. Suvokimas, kad ne viskas priklauso nuo mūsų ir pasaulis nesisuka vien aplink mūsų asmeninius poreikius ir planus, suteikė ir savotiško žavesio.
Man laiko nuobodžiauti tikrai nebuvo, sakyčiau, dirbau dar daugiau nei įprastai, nes pokyčiams prasidėjus teko permąstyti, kokie žingsniai būtų veiksmingiausi.
Dirbau labai intensyviai, bet nebuvau apribota laiko terminų, viskas galėjo vykti daug lėčiau ir ramiau. Man to labai trūksta, nes įprastai mano kasdienybėje viskas suplanuota minučių tikslumu.
Aš esu įpratusi prie nuolatinio bėgimo, įtampos. O gyventi be streso arba tiesiog neveikiant nieko man yra sudėtingiau. To dar vis mokausi ir siekiu.
Manau, tai buvo gera proga visiems truputį stabtelėti, apsidairyti ir viską įvertinti sąmoningiau. Pažinti geriau tiek save, tiek savo artimuosius.
– Nors esi dar labai jauna, bet dažnai tituluojama sėkmės lydima verslininke. Kaip pavyko prisivilioti sėkmę ir ko jai reikia, anot tavęs?
– Stebuklai vyksta tik filmuose ir pasakose. Manau, kad realybėje kitos sėkmės formulės nėra – vien darbas. Dar vis tikiu, kad anksčiau ar vėliau visos pastangos atsiperka. Manau, retas atvejis, kad žmogus atsiduoda visa širdimi, daro tai, ką sugeba geriausiai, ir nesulaukia rezultatų. Kartais tik reikia daugiau kantrybės ir laiko, o jeigu viskas krypsta tik blogyn, galbūt verta permąstyti, ar tikrai ta veikla tau skirta ir gal dar verta savęs paieškoti?
Mano nuomone, kiekvienas žmogus, atradęs save mėgstamoje veikloje ir atsidūręs tinkamoje vietoje, turi galimybę prisivilioti sėkmę, nes tada viską darai su dideliu polėkiu ir noru.
– Tad ko gimtadienio proga pati sau palinkėjai?
– Visada linkiu sau meilės. Manau, meilė – vienintelis jausmas, turintis tiek daug galios. O meilę galima jausti visaip. Pradedant nuo meilės sau, artimiesiems, baigiant darbui, gamtai, aplinkai. Kitas labai svarbus dalykas – žmonės.
Mes galime labai daug ir vieni, bet dar daugiau – su bendražygiais, žmonėmis, kurie motyvuoja, įkvepia tobulėti ir kurti. Tad linkiu sau sutikti tik įdomias asmenybes.
Ir dar labai svarbus linkėjimas sau, kurio negaliu nepaminėti, tai išmokti pasitikėti savo intuicija. Ji retai kada apgauna.
– Apie veiklius žmones dažnai sakoma: užsidirbo sėkmę, bet nespėjo susikurti asmeninės laimės. Ar taip galima pasakyti ir apie tave?
– Iš dalies galima. Didžiąją dalį laiko nuo pat vaikystės skyriau karjerai, darbui, laimėjimams. Šeimai ir santykiams reikia ir laiko, ir energijos, kurių tiesiog nebelieka, jeigu prioritetai yra kiti. Tuomet tenka rinktis, bet taip susidėliojo mano gyvenimas, tokia buvo kaina ir nesigailiu, nes taip save išreiškiau, tuo metu būtent tai man suteikė džiaugsmą.
Sakau – iš dalies, nes nemanau, kad nespėjau. Niekada ne vėlu permąstyti savo prioritetus. Tik reikia pastangų pakeisti įpročius. Jeigu labai nori – pavyksta. Šiuo periodu jaučiuosi jau ramesnė ir galinti skirti daugiau laiko savo asmeniniams poreikiams, artimiesiems.
Versle sudėtingiausias periodas – pradžia – jau įveikta. O asmeniniame gyvenime tas sudėtingiausias, bet labai įdomus etapas, kai kuri savo namų ir šeimos idilę, dar laukia. Nors, mano nuomone, jeigu santykiai sveiki, išlieka motyvacija ir noras save išreikšti ir mėgstamoje veikloje. Svarbiausia – racionaliai paskirstyti laiką, bet viskas įmanoma.
– Ar turi širdies draugą?
– Turiu, bet vadovaujuosi posakiu, kad laimė mėgsta tylą. Tad kas jis, nutylėsiu...
– Apskritai pastaraisiais metais tapai gana uždara, nors dar visai neseniai tavęs buvo pilna visur? Kodėl pradėjai saugoti asmeninį gyvenimą?
– Tai, kad gyvenimas realybėje ir virtualiame pasaulyje yra visiškai kitoks, supratau tikrai ne paauglystėje, kai tapau matoma.
Nesislapstau, bet jau kuris laikas norisi bent dalelytę savo gyvenimo pasilikti sau.
Visose savo veiklose esu matoma, apsupta žmonių. Tiek scenoje, kurioje karjerą sustabdžiau, tiek socialinėje erdvėje, kur ir taip pakankamai dalijuosi savo kasdienybe, taip pat ir burdama grožio studijos komandą, bendraudama su klientais ar vesdama seminarus didelėms auditorijoms.
Toks gyvenimas nėra priimtinas visiems ir tai, kad žmogus su manimi, dar nereiškia, jog jis nori būti ir su mano sekėjais.
Matomumas reikalauja daug energijos, ne kiekvienam to norisi ir reikia. Stengiuosi, kad mano žinomumas kuo mažiau paveiktų aplinkinius ir mūsų santykius.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ numeryje.
