Dėl naujo sutrikimo medikai griebiasi už galvos: kalta pandemija ir karantinas

COVID-19 ligos pasekmė – nauji susirgimai, su kuriais ankščiau medikai nesusidurdavo. Vienas iš jų – „Covid'inis nutukimas“. Gydytojai pastebi, kad dėl gyvo kontakto trūkumo ir didesnio namie praleidžiamo laiko žmonės negali atsispirti dažnai pagundai pavalgyti. Nepadeda nei dietos, nei sąmoningas sveiko maisto pasirinkimas – potraukis persivalgyti per stiprus.

COVID-19 ligos pasekmė – nauji susirgimai, su kuriais ankščiau medikai nesusidurdavo. Vienas iš jų – „Covid'inis nutukimas“. <br>123rf ir lrytas nuotr. koliažas
COVID-19 ligos pasekmė – nauji susirgimai, su kuriais ankščiau medikai nesusidurdavo. Vienas iš jų – „Covid'inis nutukimas“. <br>123rf ir lrytas nuotr. koliažas
COVID-19 ligos pasekmė – nauji susirgimai, su kuriais ankščiau medikai nesusidurdavo. Vienas iš jų – „Covid'inis nutukimas“. <br>123rf nuotr.
COVID-19 ligos pasekmė – nauji susirgimai, su kuriais ankščiau medikai nesusidurdavo. Vienas iš jų – „Covid'inis nutukimas“. <br>123rf nuotr.
Karantinas, judėjimo apribojimai <br>V.Skaraičio nuotr.
Karantinas, judėjimo apribojimai <br>V.Skaraičio nuotr.
COVID-19 ligos pasekmė – nauji susirgimai, su kuriais ankščiau medikai nesusidurdavo. Vienas iš jų – „Covid'inis nutukimas“. <br>123rf nuotr.
COVID-19 ligos pasekmė – nauji susirgimai, su kuriais ankščiau medikai nesusidurdavo. Vienas iš jų – „Covid'inis nutukimas“. <br>123rf nuotr.
Karantinas, judėjimo apribojimai <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karantinas, judėjimo apribojimai <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.<br>T.Bauro nuotr.
COVID-19 ligos pasekmė – nauji susirgimai, su kuriais ankščiau medikai nesusidurdavo. Vienas iš jų – „Covid'inis nutukimas“. <br>123rf nuotr.
COVID-19 ligos pasekmė – nauji susirgimai, su kuriais ankščiau medikai nesusidurdavo. Vienas iš jų – „Covid'inis nutukimas“. <br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

May 13, 2021, 7:44 PM

Apie „Covidinį nutukimą ir apie mūsų mitybos įpročius karantino metu „Žinių Radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ papasakojo studijos svečias – gydytojas, profesorius Liutauras Labanauskas.

– Kodėl maistas suteikia tiek malonumo? Juk tai ne tik tradicija, bet ir malonumas.

– Žmogus turi 5-is jutimus. Kad jam būtų malonu, jie visi kažkuria prasme turi būti dirginami. Jei regą dirginame kažką matydami – malonų draugą, sau mielą žmogų, klausą – kalbėdami, kaip su skoniu? Reikia kažką paragauti. Paragauti taip, kad žmogui būtų priimtina. Tad, šiuo atveju, pyragėlis su kava – nėra vaišių stalas. Kas yra pyragėlis? Nusipirkai išsinešimui su kavos puoduku, suirstančiu, na koks gi čia vaišių stalas?

Matymas, klausa, skonis, uoslė, lietimas – penki pojūčiai. Lieti pyragėlį su ranka, tai koks čia malonumas? O jau kai pjauni su šakute ir peiliu skanų patiekalą, visi 5-i tavo jausmai būna „įjungti“.

– Galbūt Pasaulinės pandemijos metu pasikeitė požiūris į maistą ir žmonės valgo mažiau?

– Atvirkščiai. Žmonės valgo daugiau, auga svoris, atsirado terminas „Covid'inis antsvoris“ – jį sugalvojo patys žmonės. Taip ir yra: egzistuoja ryšys tarp to, kad žmonės valgo daugiau, o jų judėjimas yra apribotas. Nereiškia, kad jie negali pabėgioti, bet apribotas jų socialinis judėjimas.

– Tačiau karantino metu žmonės turi daugiau laiko: maistui atsirinkti, gaminimui. Daug žmonių nebebėga ryte į darbą, tad kaip tik gali savo mitybą išpuoselėti. Iš kur tas „Covid'inis antsvoris“?

– Dieta nepadės ir beveik nepadės maisto pasirinkimas. Taip, pasirinkti gali, bet tu vistiek valgai. Valgai, valgai, ir valgai. Kadangi nebėra socialinio bendravimo, tu turi kažkuo užsiimti. XXI a. – atsiradę visokie socialiniai tinklai, visur bendrauji ir bendrauji. Kompiuteriu gali bendrauti sedėdamas. O daugiau nieko.

Prisiliesti negali, paglostyti negali. Juntamas didelis socialinio bendravimo trūkumas, kadangi ne tik žmogus, bet ir visi gyvūnai, pavyzdžiui, šuniukas, susitinka – iškart bendrauja. Žmogus irgi nebus sotus ekranu: nori susitikti, pasišnekėti, ranką paduoti. Gyvas žodis visai kitoks, kuomet visus dirginimus turi, išskyrus, skonio.

O šiuo atveju? Reikia laiką užimti, o tai žmonės daro valgydami. Visi pastebėjo ir sugalvojo teriminą „Covid'inis antsvoris“. Tu sėdi namuose, nesvarbu, kad kažką pasigaminai. Tai dar blogiau: jei kažką skaniai pasigaminai, tai iškart ir suvalgei.

– Ar padaugėjo virškinimo sutrikimų? Galbūt žmonės dabar nebesikreipia į gydytojus?

– Nepadaugėjo. Galbūt tokia ir priežastis, kad žmonės nesikreipia (pandemijos metu – aut. past.). Statistikos niekas neveda. Atsirado skiepai, pasiskiepijo medikai, mokytojai – jie galbūt turi savo savybes, kaip „kategorija“. Tačiau, kai pasiskiepijo senjorai, jie pradėjo visur vaikščioti, nes dabar nebebijo. Prieš tai bijojo (lankytis gydymo įstaigose – aut. past.), nors net kaltino medikus, kaip nesuteikiančius pagalbos, o nėjo patys.

COVID-19 yra blogas ne tuo, kad jis yra virusas, o tuo, kad juo vieni kitus labai daug prigąsdinome. Suprantu, liga yra liga, išeitys gali būti blogos ir jas mes patyrėme, nes galbūt ne visai mokėjome gydyti. 1978-aisiais, kuomet prasidėjo mūsų senasis gripas, esantis ir dabar, taip pat buvo panašių situacijų, kol išmokome, turiu mintyje medikus, kaip elgtis, kaip apsisaugoti.

Čia, vis tik, tik metai laiko, tad nenorėkime „pastatyti pilies“ – juk ir taip labai daug yra pasiekta šiuo metu (kovojant su COVID-19 – aut. past), tikrai labai daug.

Ir ką? Prigąsdinome vieni kitus. Ir viskas: pensininkas niekur neina. Jis bijo kur nors išeiti, nes mes nuo ryto iki vakaro girdime, kad karantinas – į parduotuvę dviese neikit, po vieną. Atsikelia močiutė su dieduku, pažiūri abu televizorių, rytinę laidą, ir nueina į parduotuvę. Dabar turi eiti po vieną. Tas, kuris išeina, šiek tiek socialiai pasikrauna, bent jau su pardavėja pasišneka, o tas kuris neina – liūdi vienas. Šis reiškinys nėra antraeilis, jis sudaro sąlygas, kad žmonės tiesiog nesikreipia (į medikus – aut. past.).

– O dabar, kai pensininkai vakcinavosi?

– O dabar jau jų atsiranda, vėl eilės. Aišku, taip kažkiek yra dėl reikalavimų – turiu pacientus priimti pagal tam tikrą laiką, nes dezinfekuojami kabinetai ir t.t. Tai šiek tiek „pastumia“ eiles, tačiau ne vien dėl to – pensininkai pradėjo darytis aktyvūs. Aktualūs visi (gastroenterologiniai – aut. past.) susirgimai, o tie, kurie turi bėdą su virškinimu, kreipiasi, nes persivalgo ir ateina skųstis.

– Vaikams susidarė geresnės sąlygos maitintis tinkamai, nes pastaruosius metus beveik visą laiką buvo namuose, kai seniau neaišku ką galėjo užvalgyti gatvėje. Ar, kalbant apie vaikų virškinimo sistemą, jaučiamas pagerėjimas?

– Kalbant apie vaikų virškinimo sistemą, didelių pablogėjimų nepastebime, kaip buvo, taip ir liko. Tačiau, kad vaikai aktyviau papilnėjo – taip yra. Kai vaikas nueidavo į mokyklą, ten pavalgydavo. Mokykloje maitinimas griežtintinamas, patiekalai darosi mažiau kaloringi, kad netukintų vaikų, o namuose jie valgo ką nori. Antras dalykas: vaikas turi laiko, bet kur išeiti – ne. Nebent į kokį mišką, bet jei daugiabutis, nėra kur. Tokiu būdu vis sėdima prie kompiuterio.

Sėdėjimas prie kompiuterio turi dvi blogybes, ir jos vaikams ypatingai svarbios. Pirma: regėjimas, aktualus ne tik vaikams, ir suaugusiams. Antra blogybė – angliavandenių valgymas. Vaikai vistiek sėdi: jiems turi būti dirginami penki jutimai. Tad judina klavišą, girdi, mato, bet dar norisi ir tą skoninį jutimą stimuliuoti.

Angliavandeninis maistas – traškučiai, sausainiai, saldainiai – skanūs, vaikai juos mėgsta. Suaugusieji gal jų mažiau vartoja, ypatingai – moterys, turinčios baimių dėl savo svorio. Tuo tarpu vaikai, apklausėme juos, prisipažįsta: pirmoje vietoje jiems traškučiai, antroje – bandelė. Traškučiai su bandelėmis kunkuruoja, tačiau ne dėl to, kad bandelė už traškutį skaniau, o nes tėvai riboja traškučių kiekį ir kovoja prieš juos. Kiti nekovoja, sako: „na, ką darysi, tegu valgo“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.