Gydytojas akcentavo, kad širdžiai ypač kenkia stresas, todėl svarbus pozityvus požiūris į gyvenimą. Dera nepamiršti ir sveikatos rodiklių stebėsenos. Būtina sekti savo arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje priežiūra, nepamiršti judėjimo svarbos.
Kas kardiologams kelia nerimą?
Kraujotakos sistemos ligos – dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Vien 2022 m. jos pražudė beveik 21 tūkst. P.Šerpytis paaiškino, kad jį labiausiai neramina lėta reakcija į ūmius širdies sutrikimus, užleistos ligos ir tai, kad gyventojams nėra lengva patekti pas kardiologą.
„Jei pradėsime nuo miokardo infarkto, kreipiamasi ne laiku. Pirmos valandos yra auksinės, kada reikia važiuoti į skubios pagalbos skyrių, kviesti greitąją.
Kitas momentas – labai daug užleistų ligų. Žinoma, prisidėjo ir kovidas. Kardiologinės ligos niekur nedingo. Matome daug užleistų atvejų, kai reikia žymiai didesnės terapijos, yra daugiau komplikuotų atvejų“, – kalbėjo P.Šerpytis.
Profesorius akcentavo prevencinių patikros programų svarbą, kurios padeda širdies ligas nustatyti laiku, tačiau pripažino, kad sveikatos priežiūros sistema turi trūkumų.
„Yra daug skaudžių vietų. Mokslininkai iš kitų šalių dalinasi, kaip geriau organizuoti medicinos pagalbą. Būsiu atviras – kardiologas nėra pilnai pasiekiamas“, – pastebėjo P.Šerpytis.
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas – didesnis nei daugelyje Europos valstybių. Lietuvius karčiai galima pavadinti širdies ligų „čempionais“. Profesorius tai sieja su nacionalinės sveikatos politikos ypatumais. Jo teigimu, neigiamos įtakos turi nuolat reformuojama sveikatos priežiūros sistema. Delsta pasirūpinti ligų profilaktika.
„Pas mus prevencinės programos buvo pradėtos per vėlai. Svarbus ir žmonių požiūris į savo sveikatą. Mes patys esame jos šeimininkai, nėra prižiūrėtojų. Aišku, šeimos gydytojas yra arbitras, kuris gali nusiųsti pas specialistą, pastebėti susirgimus.
Jeigu pasižiūrime į vokiečius, švedus, matome, kad yra daug mažesnis miokardo infarktų skaičius ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pas mus jis išlieka didelis“, – pabrėžė P.Šerpytis.
Profesoriaus tikinimu, svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į aukštą kraujospūdį. Jeigu arterinė hipertenzija negydoma, 10 kartų padidėja insulto rizika, o miokardo infarktas ištinka 6 kartus dažniau.
Todėl svarbu reguliariai matuotis kraujo spaudimą, pastebėjus pokyčius kreiptis į gydytoją ir gerti vaistus, jei jie paskiriami.
Stresas žaloja kraujagysles
P.Šerpytis pabrėžė, kad širdies veiklai kenkia ir per aukštas cholesterolio kiekis. Laimė, jeigu sveika mityba ir fizinis aktyvumas apsauga nuo šios problemos. Tačiau kartais neįmanoma be medikamentų.
„Vaistai yra kompensuojami. Liga turi būti aptikta laiku ir paskirtas atitinkamas gydymas. Bet ir pacientas turi laikytis gydytojo nurodymų“, – pabrėžė gydytojas.
Profesorius pastebėjo, kad šiuolaikiniam žmogui sunku atsipalaiduoti, turimos technologijos tuo pačiu yra ir nuolatiniai dirgikliai.
„Lėtinis stresas griaužia mūsų kraujagysles. Tada atsiranda kraujospūdis, keičiasi lipidų apykaita, vyksta kiti procesai. Mokslininiai tyrimai rodo, kad sveikatinimo įgūdžius diegti turime nuo vaikystės.
Labai džiaugiuosi, kad Vilniuje turime programą „Tuk tuk, širdele“. Jaunieji gydytojai važiuoja ir aiškina vaikams mokyklose rizikos veiksnius“, – pasakojo P.Šerpytis.
Šeimos šventė – žygis
Jis pabrėžė, kad stresą mažina fizinis aktyvumas, kuris tuo pačiu apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
„Jeigu žmogus nesivalo dantų, jam iš burnos sklinda blogas kvapas, sakome, kad jis yra labai nekultūringas, apsileidęs. Bet jei žmogus nejuda, tai visuomenė jį pakenčia“, – pastebėjo P.Šerpytis.
Profesorius patarė ne tik patiems judėti, bet ir paskatinti artimus žmones.
„Galime ir gimtadienius arba šeimos šventes pažymėti surengdami žygį“, – patarė P.Šerpytis.
Jis nusiskundė, kad Lietuvoje trūksta kardiologų, o dauguma specialistų susitelkę didžiuosiuose miestuose.
„Žmonės serga ne tik Vilniuje, bet ir rajonuose. Jie irgi turėtų gauti pakankamą medicinos priežiūrą“, – akcentavo profesorius.
