Tai kiekvieną žingsnį paverčia kančia, bet išspręsti galima

Vilnietį gydytoją Jurgį Gavelį pažįsta daugelis moterų, kurios anksčiau kentėdavo skausmus iškrypus kojos nykščiui. Avėdamos batus maždaug trečdalis šalies moterų susiduria su tokia bėda.

 Išniręs kauliukas sukelia siaubingus skausmus.<br> 123rf.com nuotr.
 Išniręs kauliukas sukelia siaubingus skausmus.<br> 123rf.com nuotr.
 Išniręs kauliukas sukelia siaubingus skausmus.<br> 123rf.com nuotr.
 Išniręs kauliukas sukelia siaubingus skausmus.<br> 123rf.com nuotr.
Aukštakulnius avinčios moterys, ypač jei avalynė yra smailia ir siaura nosimi, jei kulniukas aukštesnis nei 5 centimetrų, ypač rizikuoja, kad išsivystys kojos nykščio iškrypimas.<br>„123rf.com“ nuotr.
Aukštakulnius avinčios moterys, ypač jei avalynė yra smailia ir siaura nosimi, jei kulniukas aukštesnis nei 5 centimetrų, ypač rizikuoja, kad išsivystys kojos nykščio iškrypimas.<br>„123rf.com“ nuotr.
 Išniręs kauliukas sukelia siaubingus skausmus.<br> 123rf.com nuotr.
 Išniręs kauliukas sukelia siaubingus skausmus.<br> 123rf.com nuotr.
 Skausmingą kauliuką lemia ir aukštakulnių nešiojimas.<br> 123rf.com nuotr.
 Skausmingą kauliuką lemia ir aukštakulnių nešiojimas.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

„Lietuvos rytas“

May 22, 2018, 11:57 AM, atnaujinta May 29, 2018, 1:31 PM

Operaciją reikia daryti tik tada, kai neįmanoma apsiauti batų, skausmas nesiliauja nei dieną, nei naktį.

Su tokiu žmonių požiūriu dažniausiai susiduria Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas J.Gavelis.

„Žmonių filosofija yra tokia – kojos nykščio iškrypimas, vadinamasis kauliukas, yra moterų kryžius, ir nieko čia nepakeisi. Tačiau ji klaidinga“, – sakė gydytojas.

Nors kiekviena operacija susijusi su tam tikra rizika, ji gali palengvinti žmogaus gyvenimą.

Gydytojas ortopedas-traumatologas J.Gavelis įspėjo, jog niekas neduoda šimtaprocentės garantijos, kad išoperavus iškrypusį kojos pirštą pavyks sugrąžinti žmogui tokią pėdą, kokią jis turėjo jaunystėje.

Paveldimumas ir avalynė – pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda iššokę pėdų kauliukai. Iš prigimties moterų raiščiai yra kitokie nei vyrų, elastingesni.

Daug lemia genetika – jei motina turi iškrypusius kauliukus, jos duktė taip pat gali skųstis šiuo negalavimu.

Būna ir taip, kad niekas šeimoje nesiskundžia deformuotais kojų nykščiais, bet duktė turi tokią bėdą kaip ir jos močiutė. Vadinasi, šis genetinis polinkis gali būti perduodamas per kelias kartas.

Maždaug 70 procentų moterų paveldi jungiamojo audinio nepakankamumą. Dėl šios priežasties pirmasis padikaulis krypsta į vidinę pėdos pusę ir ima remtis į batą.

Ilgainiui padikaulio nuospaudos vietoje atsiranda skausmingas lėtinis uždegimas, pasidaro sunku vaikščioti.

Antra priežastis – netikusi avalynė. Labiausiai rizikuoja aukštakulnius mėgstančios moterys, ypač jei avalynė yra smailia ir siaura nosimi, jei kulniukas aukštesnis nei 5 centimetrų.

Sveikiausia avėti batus, kurių kulnas yra ne aukštesnis kaip 2–3 centimetrai. Avint aukštakulnius svorio centras persikelia į pėdos priekį.

Dėl šios jėgos padikauliai dar labiau skečiasi į šalis ir traumuoja pėdą.

Išnirus kojos nykščio sąnariui gali vystytis artrozė, išdilti kremzlės, atsirasti išaugų. Tokį sąnarį išgydyti būna sunku, brangiai kainuoja ir sąnario protezas.

Deformuotas nykštys priverčia susigūžti ir vyrus, nors tokia patologija tarp vyrų pasitaiko kur kas rečiau. Pėdas jiems tenka operuoti dažniau dėl patirtų traumų, reumato ar žvynelinės sukeltų sąnarių pažeidimų.

Tačiau yra buvę ir tokių atvejų, kai be operacijos stipriosios lyties atstovai negalėdavo apsiauti jokios avalynės.

„Nuo šių nepatogumų gali išgelbėti tik operacija“, – aiškino gydytojas J.Gavelis.

Nors pėdos operacija nesukelia gyvybei pavojingų komplikacijų, ją atlikdami gydytojai užtrunka beveik tiek pat, kiek ir keisdami klubo sąnarį.

Daugeliui moterų būna sunku apsispręsti, ar verta operuoti kojos nykštį. Tačiau gydytojas J.Gavelis patarė ilgai nedelsti. Kuo mažesnis padikaulio iškrypimas, tuo lengvesnė operacija.

Jei liga būna smarkiai užleista, tenka daryti didesnį pjūvį. Blogesni būna ir operacijos rezultatai.

Vyriausia pacientė, kurios pėdą J.Gaveliui teko operuoti, buvo 80-erių moteris. Keli į vidų iškrypę pirštai buvo užaugę vienas ant kito, todėl jai patogiausia būdavo eiti basai.

Kai pėdos kauliukas yra nedaug atsikišęs, atlikus operaciją moteris gali tą pačią dieną pradėti vaikščioti.

Didesnės pėdos deformacijos gydymas trunka ilgiau – apie tris savaites gydytojai neleidžia priminti kojos, ji būna sugipsuota. Kartais sveikimas gali trukti net iki pusės metų.

Nors iškrypusių pėdų operacija – efektyviausias gydymo būdas, kartais ją tenka kartoti.

Kartais po operacijos sutrinka padikaulio mityba, gali išsivystyti aseptinė nekrozė, kauliniame audinyje atsiranda ertmių, ši vieta apmiršta, ima skaudėti visą koją.

Kita bėda – dėl užspausto odos nervo kurį laiką gali būti nejautri vidinė nykščio pusė. Vėliau šis nejautrumas išnyksta savaime.

Po operacijos moterys gali papriekaištauti ir dėl storo rando, tačiau jis susidaro ne dėl medikų kaltės.

Rausvas keloidinis randas gali susidaryti net gyjant pirštui, kurį žmogus įsipjovė peiliu ką nors dirbdamas.

Vėliau randas pabąla ir pjūvio beveik nematyti.

„Šių komplikacijų po operacijos nereikia bijoti, nes jokiais kitais metodais iškrypusio padikaulio neįmanoma atkurti. Naudojami įtvarai, vidpadžiai gali apsaugoti tik nuo nuospaudų“, – aiškino J.Gavelis.

Operacija tik kurį laiką riboja pėdos judesius. Gydytojas J.Gavelis patarė jau trečią dieną po operacijos mankštinti nykštį, kad nebūtų sustingęs.

Pėdos tinimą mažina ir šiltos vonios su druska. Kad greičiau išnyktų mėlynės, tinka įvairūs tepalai, kurių sudėtyje yra heparino.

Padikaulio iškrypimas gresia tiek vyresnio amžiaus moterims, tiek nėščiosioms.

Dėl hormonų poveikio minkštėja jungiamasis audinys, atsipalaiduoja pėdos raiščiai.

Būsimosioms motinoms padikauliai gali pradėti krypti ir dėl svorio, nes per devynis mėnesius jos priauga ne vieną kilogramą.

„Neretai nėščios moterys labiau rūpinasi dantų priežiūra, vartoja kalcio papildus, bet užmiršta, kad joms gresia nykščio iškrypimas“, – apgailestavo J.Gavelis.

Nėščiosios turėtų tausoti pėdos raiščius, rinktis patogią avalynę, įsigyti pėdą apsaugančių ortopedinių priemonių – vidpadžių, silikoninių įtvarų.

Padeda ir profilaktinės priemonės

Iššokusiems pėdos kauliukams padeda kompleksinis gydymas – gali būti skiriama speciali mankšta, masažai, vandens procedūros.

Yra skiriami vaistai nuo uždegimo, atliekamos fizioterapijos procedūros, taikomos pagalbinės ortopedinės priemonės: batų įdėklai, tarpupirščių plėtikliai, gelinės pagalvėlės. Šios priemonės tinka ir profilaktikai, nes stabdo pėdų pokyčius.

Pavyzdžiui, silikoninis tarpupirščių plėtiklis, dedamas tarp pirmojo ir antrojo pirštų, neleidžia didžiajam pirštui krypti į išorinę pusę. Įsidėjus tokį tarpupirščio plėtiklį galima nešioti įprastą avalynę.

Dar vienas svarbus dalykas – specialūs įdėklai, kuriuose būna suformuotas ne tik išilginis, bet ir skersinis skliautas. Būtent skersinis skliautas padeda stabdyti pėdos pakitimus.

Avalynės įdėklai padeda pakelti pėdos skliautą ir tolygiai paskirstyti krūvį, išlaikyti taisyklingą pėdos ašį. Jie mažina nemalonius pojūčius, nes tausoja sąnarius. Įvertinus pėdų patologiją galima užsisakyti ir individualių įdėklų.

Taip pat gali būti naudojami naktiniai įdėklai – jie, kaip ir dieną nešiojamas silikoninis tarpupirštis, neleidžia susitraukti sausgyslėms pėdos išorinėje pusėje, kurios tempia pirmąjį pirštą antrojo link.

Dar viena iššokusių pėdų kauliukų gydymo priemonė – gelinės pagalvėlės. Jos mažina trintį ir skausmą vaikštant, apsaugo nuo nuospaudų.

Kaip išsaugoti sveikas pėdas?

Mankštinkitės: kojų pirštais suimkite ir pakelkite nuo grindų pieštuką, akmenukus, pėdomis ridenkite kamuoliukus.

Naudokite pėdų masažuoklį.

Rinkitės patogią avalynę, kad nespaustų, nebūtų per

siaura.

Bėgiokite, žaiskite tenisą tik su tam tikrai sporto šakai skirtais bateliais.

Dažnai vaikščiokite basomis po žolę, smėlį ar žvyrą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.