„Net 20 proc. visų infarktų neturi tipinių simptomų. Jiems ištikus žmonės nesupranta, kad tai įvyko, nes simptomai – netipiški ir eiliniam žmogui gali atrodyti visiškai su infarktu nesusiję“, – kardiologei antrina laidos vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.
Pasak jo, tylieji infarktai medikų vadinami atipiniais. Paprastai miokardo infarktas pasireiškia stipriu skausmu krūtinės srityje, kuris neretai pereina į kaklą, kairįjį petį ir ranką. Tyliojo infarkto atveju skausmas juntamas kitur, arba jo nejaučiama visai, sako profesorius.
Įprastojo infarkto požymiai:
– krūtinės skausmas
– kairiojo peties skausmas
– žandikaulio skausmas
– šaltas prakaitas
– dusulys.
Tyliojo infarkto požymiai:
– nuovargis
– galvos svaigimas
– lengvas galvos skausmas
– skrandžio skausmas, pykinimas
– peršalimo simptomai.
Beje, priduria medikas, gali pasireikšti ir kitokių infarkto simptomų: „Gali būti, kad pajusite tarsi jūsų kelnės būtų per siauros ir veržtų kojas. Taip pat gali pasireikšti pilvo pūtimas ar oro trūkumas. Kai kurie žmonės pastebi, kad jiems reikia vis daugiau ir daugiau pagalvių. Toje padėtyje jiems lengviau. Dažnai žmonės pastebi virškinimo sutrikimų.“
„Neatkreipiant dėmesio į tam tikrus simptomus mūsų širdis kankinasi. Kai širdis, gyvybiškai svarbus raumuo, praranda deguonį, gali atsirasti vis daugiau ir daugiau žalos. Tai mūsų organizmo gyvybės siurblys. Kai atsiranda žala, siurblys nebeveikia taip efektyviai“, – sako A. Unikauskas.
Kardiologė J. Plisienė sako, kad tie, kurie anksti atpažįsta infarkto simptomus, turi didesnę tikimybę greičiau pasveikti. „Žmonės, kurie sugeba atpažinti miokardo infarktą, labai padeda gydytojams išsaugoti širdies raumenį. Dažniausiai netipinis infarktas pasireiškia skrandžio skausmu, tačiau pacientas galvoja, kad tai praeis – taip sugaištama daug brangaus laiko.“
Į netipinio infarkto simptomus itin svarbu atkreipti dėmesį sergantiems cukriniu diabetu, teigia J. Plisienė: „Dėl šios ligos pasikeičia skausmo suvokimas – pacientai gali jo išvis nejausti. Sergantiems cukriniu diabetu kartais būna net beskausmė infarkto forma.
Būna atvejų, kai padarę kardiogramą pamatome, kad infarktas jau įvykęs, bet pacientas net nežino, kada tai galėjo įvykti. Tipiškų skausmų, kurie priverstų pacientą kreiptis į gydymo įstaigą, gali ir nebūti. Visada rekomenduoju, jei patiriate intensyvų skausmą skrandžio srityje – kreipkitės į gydytoją, kad užregistruotų kardiogramai.“
Pasak profesorės, tyliojo infarkto sukeliami skausmai neretai suklaidina: „Žinau vieną atvejį, kai infarktas pasireiškė mažojo pirštelio skausmu, o kitas pacientas kreipėsi į odontologą, nes jam skaudėjo apatinį žandikaulį. Skausmo lokalizacija gali žmones suklaidinti.“
J. Plisienė įspėja, kad tikimybė patirti infarktą gerokai padidėja esant tam tikriems rizikos faktoriams. „Kiekvienam reikia įvertinti visus rizikos veiksnius, tokius, kaip rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje“, – vardija ji.
Kardiologė sako, kad pavojingiausias laikas patirti infarktą – ankstyvas rytas. Vos pajutus pirmuosius simptomus svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Svarbiausios, pasak gydytojos, pirmosios dvi valandos – kuo greičiau praplečiamos kraujagyslės, tuo didesnė tikimybė turėti mažiau pasekmių sveikatai.
Parengė Gertrūda Stripeikytė
