Naujuoju virusu užsikrėtė šimtai žmonių, iš kurių mažiausiai 26 mirė.
Pneumoniją sukeliantis virusas netruko peržengti Kinijos ribas ir pasklisti į kitas šalis: Vietnamą, Pietų Korėją, Jungtines Valstijas, Singapūrą, Nepalą ir Japoniją. Penktadienį pranešta, kad koronavirusas pasiekė ir Europą – pirmieji atvejai užfiksuoti Prancūzijoje.
Kinijoje dėl šio viruso uždaromi milijoniniai miestai, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja šiuo metu mūsų šalies piliečius nevykti į Kinijos Hubei provincijos Uhano, Huanggango, Edžou, Čibi, Čiandžiango, Džidžiango, Džingmeno, Šiantao ir Huangaši miestus, kur paskelbtas karantinas.
Tad kas gi toks yra naujasis koronavirusas, kaip jis plinta ir kaip nuo jo apsisaugoti? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Reporteris“ vedėjas Marius Jančius penktadienį kalbėjosi su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi, medicinos mokslų daktaru, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.
Profesorius pasakojo, kad koronavirusas persidavė iš gyvūnų žmonėms. Tikrieji minėtojo viruso šeimininkai yra šikšnosparniai, o žmonėms juos, tikėtina, perdavė gyvatės.
„Kas yra buvę Kinijos turguje, turbūt įsivaizduoja, kas ten darosi, kokia didelė ten yra žmonių ir gyvūnų koncentracija, o kur dar karštis, antisanitarinės sąlygos.
Žmonės virusu galėjo užsikrėsti nuo aerozolio, galėjusio sklisti nuo gyvačių išmatų, kuriose galėjo būti koronavirusų. O gyvatės turbūt tą virusą gavo iš šikšnosparnių.
Atsitiko taip, kad virusas peršoko rūšinį barjerą ir tapo koronavirusu, kuris gali sukelti ligas žmonėms“, – viruso plitimo schemą nupasakojo profesorius.
Laidos svečias pridūrė, kad šis koronavirusas priklauso tai pačiai virusų grupei, kaip SARS (sunkus ūminis respiracinis sindromas) arba MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas). Kaip tik todėl jis kelia didelį susirūpinimą.
S.Čaplinskas atkreipė dėmesį į tai, kad šįkart mokslininkai žaibiškai nustatė viruso sukėlėją.
„Net sunku įsivaizduoti, kad per tokį trumpą laiką buvo nustatytas ligos sukėlėjas, nustatyta jo genetinė struktūra, sistema, diagnostika. Deja, gydymo nuo šito gydymo specifinio nėra.
Bet nereikia pulti į paniką, jeigu iki galo nėra aišku, kokio dydžio kyla pavojus.
Iš pradžių buvo neaiškus inkubacinis periodas. Dabar teigiama, kad inkubacinis periodas gali būti apie dvi savaites, tai yra apie 14 dienų“, – kalbėjo gydytojas.
Anot S.Čaplinsko, panašu, kad užkrėtimo šiuo koronavirusu lygis yra panašus, kaip SARS ar MERS.
SARS ar MERS atveju vienas žmogus gali užkrėsti 1,5-3 žmones. Šiuo koronavirusu, manoma, nuo vieno sergančiojo gali užsikrėsti 1,5-2,5 žmogaus. Palyginimui: sergantys tymais gali užkrėsti 18 žmonių, o gripu – 4.
„Iš pradžių nebuvo aišku ir koks bus mirštamumas nuo šio viruso: ar kaip Ebolos, nuo kurios galėjo mirti iki 90 proc. užsikrėtusių žmonių, ar kaip SARS atveju, kur mirštamumas siekė 10 proc., ar kaip esant MERS, kuomet mirštamumas buvo 30-40 proc.
Šiai dienai pagal turimus duomenis, miršta 4 procentai užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu“, – sakė S.Čaplinskas.
Profesorius patarė tiems, kuriems nėra būtinybės, kol kas į Kiniją nevykti. Esą vien dėl susidarysiančių nepatogumų neverta vykti į milijonus gyventojų turinčius miestus, kuriuose paskelbtas karantinas ir nefunkcionuoja viešasis transportas.
O vis dėlto keliaujantiems S.Čaplinskas siūlė nepamiršti visose kelionėse galiojančių taisyklių: kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, rankų higienos (jas reikėtų kuo dažniau plauti).
Taip pat kelionėse verčiau nevartoti neaiškaus vandens ar termiškai neapdoroto maisto, vengti kontakto su laukiniais arba naminiais gyvūnais, na ir, aišku, vengti didelių žmonių susibūrimų.
