Šalutinis fotonų terapijos (populiarios radioterapijos formos) poveikis priklauso nuo to, kur yra naikinamas auglys. Pavyzdžiui, jei taikinys yra kakle ar galvoje, pacientas gali patirti sunkumą ryjant, nuovargį, paspartėjusį dantų gedimą ar net susilpnėjusią atmintį.
Augliui esant kitose kūno vietose gali išsivystyti fibrozė, sunkus kvėpavimas, ilgalaikis raumenų skausmas, silpnumas, seksualinės funkcijos sutrikimai ir taip toliau. Ir visa tai dėl to, kad fotonų terapija naudoja kelis stiprius Rentgeno spindulius, kurie neišvengiamai paveikia ir sveikus audinius.
O protonų terapija naudoja teigiamai įkrautus protonus, kuriuos lengviau kontroliuoti. Toks protonų spindulys mažiau paveikia aplink auglius esančius audinius, todėl šalutinis poveikis turėtų būti mažesnis. Bet ar yra?
Mokslininkai iš Vašingtono ir Pensilvanijos universitetų išanalizavo 1483 vėžio pacientų radioterapijos bei chemoterapijos gydymo veiksmingumą ir pašalinį poveikį.
1092 iš šių pacientų buvo gydomi įprastu fotonų radiacijos metodu, o 391 – protonų terapija. Protonų terapijos grupėje tik 11,5 % pacientų per 90 dienų laikotarpį po gydymo patyrė stiprų šalutinį poveikį. O fotonų terapijos grupėje šis skaičius siekė 27,6 %. Tačiau tai – tik dalis istorijos.
Pagerėjusi šalutinio poveikio statistika būtų nieko verta, jei kartu sumažėtų ir gydymo veiksmingumas. Tačiau mokslininkai nustatė, kad protonų terapijos veiksmingumas nesiskiria nuo fotonų terapijos poveikio. Kadangi protonų terapija nesukelia tokio intensyvaus šalutinio poveikio, ji galėtų būti taikoma intensyviau, kas dar labiau padidintų jos efektyvumą.
Protonų terapija vis dar taikoma rečiau nei kitos radiacijos terapijos rūšys. Tačiau tai po truputį keičiasi. Gydytojai jau seniai pastebėjo, kad vyresni žmonės, kurie įprastai stipriai nukenčia nuo radiacijos terapijos šalutinio poveikio, žymiai lengviau pakelia protonų terapiją.
