Šeštadienio ryto duomenimis užsikrėtusių Lietuvoje buvo 771 žmogus. Nuo COVID-19 mirė 9 žmonės, 7 – pasveiko.
„Nieko nuostabaus. Kaip ir prognozuota. Jeigu tirtume dar daugiau, deja, diagnozuotume dar daugiau atvejų“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė S.Čaplinskas.
Rodo į Kinijos pavyzdį
Pasak jo, daug žmonių Lietuvoje gali sirgti koronavirusu ir to net neįtarti, o tai kelia didelį pavojų.
„Asmenims, kurie yra sunkios būklės koronavirusas yra diagnozuojamas, jie ir patenka į ligonines. Šiame etape mane dabar labiausiai jaudina, kiek yra asmenų, kurie patys to neįtaria – gal karščiavo, bet vartojo vaistus temperatūrai mažinti, ar gal netgi jos neturėjo, tačiau net to nenutuokdami jie patys galėjo paskleisti tą virusą savo artimiesiems, – „Ryto garsams“ sakė S.Čaplinskas. – Virusas lygiai taip pat gali būti paskleistas ir sveikatos priežiūros įstaigose, kur užsikrėsi gali ir medikai, ir pacientai.“
S.Čaplinskas teigė, kad būtina atsižvelgti į Kinijoje, kur ir išplito koronaviruso užkratas, išanalizuotus duomenis.
„Liūdina faktas, kad Kinijoje atlikus 375 miestų analizę, buvo nustatyta, kad 86 procentai patvirtintų atvejų buvo be simptomų arba su lengvais simptomais. Tad tikimybė, kad pas mus tokių nediagnozuotų atvejų gali būti dar daugiau. Kinijos pavyzdys rodo, kad net 79 procentai tolesnių užsikrėtimo atvejų būtent ir buvo nuo tokių asmenų, kurie neturėjo simptomų arba buvo lengvi“, – pabrėžė S.Čaplinskas.
Reikia mokytis stebėti save
Pasak S.Čaplinsko, jeigu Lietuva nori greičiau baigti karantiną, žmonės privalo patys išgirsti nurodymus.
„Pirmiausia žinutė – ta pati: net ir be koronaviruso reikia stebėti savo sveikatą. Jeigu jaučiate peršalimo simptomus, reikėtų likti namuose, stengtis izoliuotis net nuo artimiausių žmonių ir, aišku, kreiptis į medikus“, – sakė S.Čaplinskas.
Lietuvoje jau pasigirsta kalbos apie karantino švelninimą, siekiant padėti itin kenčiančiam verslui. Pasak S.Čaplinsko, toks užmojis – suprantamas.
„Negalime be galo be krašto gyventi tokiose karantino sąlygose, kad paskui žlugtų ekonomika, nes vėliau bus kitų bėdų. Žmonės turi gyventi normalų kasdienį gyvenimą. Galų gale, yra ir kitos problemos, kitos ligos. Šitas laikotarpis iš dalies buvo tam, kad sąmoningi piliečiai įsisąmonino ir suprato, kad reikia keisti gyvenimo stilių. O dėl tų, kurie nesuprato – visi po truputėlį bendruomeniškai mokomės, kaip juos priversti“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Gerų skaičių nežada
Penktadienį Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai pristatė du COVID-19 scenarijus Lietuvoje: realųjį ir pesimistinį. Pagal realųjį Lietuvoje mirčių skaičius turėtų pasiekti 208, o užsikrėtusiųjų – apie 3 tūkstančiai. Skaičiai būtų fiksuojami tarp birželio ir liepos.
Pagal pesimistinį scenarijų jau gegužės mėnesį užsikrėtusių skaičius siektų 3135, o mirčių – 251.
Pasak S.Čaplinsko, koronaviruso piko reikėtų tikėtis kuo vėliau.
„Būtų gerai, kad tikrasis pikas būtų pasiektas kuo švelnesnis ir kuo vėliau, – „Ryto garsams“ sakė S.Čaplinskas. – Pagal tai, kiek daug užsikrėtimų diagnozuojame su mažais testavimo pajėgumais, visiems aišku, kad mes dar tiktai kylame į viršų. Kiek ilgai kilsime – kitas klausimas. Viskas iš esmės priklauso nuo mūsų pačių – kaip mes įsiklausome ir elgiamės, kad neplatintume viruso toliau.“
